Laisvoji prekyba tarp JAV ir ES – daugiau vertės ar konfliktų

2014 m. liepos 30 d. 11:54
Inga Martinkutė
Nepaisant aštrių šios vasaros aktualijų, kurios užvaldė pasaulinės bendruomenės dėmesį, – konfliktų Ukrainoje ir Gazoje, lėktuvų katastrofų ir kt. – mažiau aštrūs, bet ne mažiau reikšmingi bent kelių žemynų piliečiams procesai vyksta ir ekonominiame lauke. Turiu mintyje JAV ir ES derybas dėl Transatlantinės Partnerystės sutarties (TTIP), kuri apima prekybos ir investicijų sritis.
Daugiau nuotraukų (1)
JAV ir ES prekybiniai ryšiai sudaro beveik pusę pasaulio bendrojo vidaus produkto (47 proc.) ir trečdalį pasaulinės prekybos srautų, tad sėkmingas susitarimas atvertų didžiulius užrakintos vertės klodus abiejuose Atlanto vandenyno pusėse. Tiesa, gali atverti ir Pandoros skrynią, jei nebus atsižvelgta į svarbius niuansus.
Vienas tokių niuansų, nuo kurio priklauso, ar vertė bus kuriama, ar naikinama - investuotojų apsauga bei investuotojų ir valstybės ginčų sprendimo tvarka. Padarius čia klaidų, visos šalys, tarp jų ir Lietuva, sukurtų prielaidą ne laisvajai prekybai, o laisviems konfliktams tarp vietinio ir užsienio verslo.
Kaip tik šiuo metu baigėsi šeštasis derybų etapas, kuriame pagrindinis dėmesys ir buvo skirtas investuotojų apsaugai bei investuotojų ir valstybės ginčų sprendimui. Šie klausimai labai reikšmingi tiek generuojant naujus investicijų srautus, tiek užtikrinant sąžiningą vietinių įmonių veiklą JAV, ES ir, žinoma, Lietuvoje.
Derybinės šalių pozicijos kelia teigiamus lūkesčius, o daugiau nei 100 įmonių atstovaujantys Amerikos prekybos rūmai Lietuvoje mato naujų investicijų potencialą Lietuvoje, jei TTIP platforma bus išnaudota investuotojų apsaugos ir ginčų sprendimo mechanizmui tobulinti.
Kiek įmanoma vienodesnės sąlygos
Sunku paneigti investuotojų svarbą šalyje, todėl jie neturi būti diskriminuojami vietinių įmonių atžvilgiu ir turi būti taikomos kiek įmanoma vienodos sąlygos visuose ekonominiuose sektoriuose.
Iki šiol sąžiningumo ir teisingumo kriterijai, kuriais investuotojai labai dažnai remiasi, nėra aiškiai apibrėžti. Dėl to tarptautiniai tribunolai turėjo daug laisvės juos aiškindami. Vienų nuomone, toks aiškinimas investuotojams suteikė per daug teisių, kitų nuomone – per mažai. Žinoma, labai svarbu užtikrinti pakankamai aukšto lygio investuotojų apsaugą, tačiau kartu reikia nepamiršti išsaugoti ir valstybės reguliavimo teisę, siekiant ES ir jos valstybių narių visuomenės gerovės tikslų, tokių kaip aplinkos ir vartotojų apsauga.
Problemos ne visada sprendžiamos veiksmingai
Nors ES ir JAV yra išsivysčiusios ekonomikos blokai, investuotojai vis dar gali susidurti su problemomis, kurios jų vidaus teismų sistemoje ne visada gali būti veiksmingai sprendžiamos. Pavyzdžiui, ar gali valstybė uždrausti naudoti tam tikras chemines medžiagas aplinkosauginiais tikslais?
Taip pat dažnai teigiama, kad investuotų apsauga, dėl kurios šiuo metu deramasi pagal TTIP, leis bendrovėms paduoti valstybes į tarptautinį arbitražą, kai tik bus priimti nauji įstatymai, apribojantys jų pelną. Vis dėlto ES siūloma sistema leidžia atsižvelgti į susirūpinimą keliančius aspektus ir trūkumus, dėl valstybės ginčų sprendimo.
Manome, kad Europos Komisija turėtų patobulinti investicinių ginčų sprendimo mechanizmą suteikdama jam daugiau skaidrumo, legitimumo ir efektyvumo. Ypač turėtų būti užkirstas kelias piktnaudžiavimui, nes kiekvieną kartą pateikę ir pralaimėję bylą investuotojai privalės apmokėti visas bylinėjimosi išlaidas, įskaitant ir valstybės patirtas išlaidas.
Taip pat būtina užtikrinti skaidrią arbitražo sistemą. Tam pasitarnautų visuomenei prieinami dokumentai, galimybė dalyvauti teismo posėdžiuose bei leidimas suinteresuotosioms šalims (pvz., NVO) teikti savo argumentus. Reiktų nepamiršti užkirsti kelią arbitrų interesų konfliktams arba šališkumui sukuriant etikos kodeksą, saugumo filtrus, veiksmingus apeliacijos mechanizmus. Tokie sistemos patobulinimai leis išsklaidyti būgštavimus, kad investicijų apsaugos taisyklės ir ginčų sprendimas yra nesubalansuotas ir naudingas tik investuotojams. Papildomi saugikliai turėtų užtikrinti, kad nebūtų įmanoma sėkmingai užginčyti teisėtų vyriausybės viešosios politikos sprendimų.
ES ir JAV kartu yra neabejotinai didžiausi pasaulyje užsienio investicijų traukos centrai – joms tenka 40 proc. visame pasaulyje pritraukiamų investicijų. Šis dvipusis investicijų srautas kuria milijonus darbo vietų ne tik tose ES ir JAV įmonėse, į kurias šios investicijos ateina, bet ir tose įmonėse, kurios tiekia sudėtines dalis ir teikia paslaugas, tarp jų – daugelyje mažųjų ir vidutinių įmonių. Dėl savo investicinių ryšių masto ES ir JAV turi unikalią galimybę kartu parengti šiuolaikines investicijų apsaugos taisykles.
Komentaro autorė yra Amerikos prekybos rūmų Lietuvoje valdybos vicepirmininkė.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.