Šernai įsismagino. Širvintų rajone krūmais apželdintas sodybas pastarąjį dešimtmetį jie kuo ramiausiai aplenkdavo. O šią vasarą iš peties padirbėjo – taip išvagojo velėną, kad vasaroti suvažiavę miestiečiai turėjo pirmiausia griebtis valerijono lašelių, o po to kastuvų ir grėblių.
Anot vietos gyventojų, anksčiau Čiobiškio apylinkėse nuolat buvo girdėti pokšint medžiotojus. Bet šią vasarą kažkodėl šūviai retai aidi, rašo „Lietuvos rytas“.
Medžiotojai šiemet raginami medžioti kuo daugiau šernų dėl išplitusio afrikinio kiaulių maro. Pirmadienį dėl šios ligos grėsmės Ignalinos rajone paskelbta ekstremali padėtis.
Padidėjusi grėsmė nustatyta Vilniaus, Švenčionių, Molėtų, Zarasų, Visagino ir Utenos rajonuose.
Šių metų pradžioje afrikinis kiaulių maras nustatytas ištyrus šernų, kurie krito netoli Lietuvos sienos su Baltarusija, mėginius, o liepos 24-ąją užkratas aptiktas ir kiaulių mėginiuose.
Tikina laikęsi nurodymų
Vidurvasarį šernai bulvių vagas iškniso ir Aukštaitijoje. Ar tik ne todėl, kad, pavyzdžiui, Utenos ir Anykščių rajonų sandūroje stypsoję medžiotojų nameliai suklypo ir nuvirto, o šūviai pritilo?
Tačiau medžiotojai tikina nesudėję šautuvų, rašo „Lietuvos rytas“.
„Šernų yra tiek pat, kaip ir kasmet, bent jau mūsų būrelio medžioklės plotuose. Paprastai šernus leidžiama medžioti nuo gegužės 1-osios, o šiemet juos teko šaudyti nuo pat sausio.
Iki šiol sumedžiojome jų daug daugiau nei per tą patį laiką ankstesniais metais.
Mūsų medžiotojai reagavo į raginimus šaudyti šernus“, – patikino Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Utenos skyriaus vadovas Jonas Janušauskas.
Sumedžiojo per daug?
Tačiau afrikinio kiaulių maro protrūkis danų valdomose „Idavang“ fermose Ignalinos rajone valdininkus privertė dar kartą atsigręžti į medžiotojus. Ir ant jų paburnoti.
Pasak vidaus reikalų ministro Dailio Barakausko, išaiškėjo, kad kai kuriose vietose užregistruotas nušautų šernų skaičius didesnis, nei iš tikrųjų ten šių žvėrių buvo.
Tad Aplinkos ministerijai pavesta suskaičiuoti šernus, nes už kiekvieną gyvį, sumedžiotą nuo vasario iki balandžio, mokama kompensacija.Apie realią situaciją Aplinkos ministerija turės pranešti Vyriausybės ekstremalių reikalų komisijai.
„Kai kur nurodoma, jog šernų sumedžiojama 2,3 karto daugiau, nei iš tikrųjų jų ten buvo“, – sakė D.Barakauskas.
Skaičiuoja gaišenas
Anot Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) vadovo Jono Miliaus, medžiotojai tam ir yra, kad sureguliuotų šernų populiaciją.
„Ispanijos profesorius, koordinuojantis afrikinį kiaulių marą, yra sakęs: jei viename kvadratiniame kilometre būtų du medžiojami šernai, afrikinis kiaulių maras savaime išnyktų. O Dzūkijoje, Varčios miške, radome 800 šernų. Ką kalbėti apie tokią kovą?“ – sakė J.Milius.
Jo teigimu, pasienyje su Baltarusija nuolat buvo randama kritusių šernų. „Bet ką reiškia tvyrant tokiems orams rasti kritusį šerną? Ištirti jo nebegalime. Mums labai daug padeda pasieniečiai, jie praneša matantys, pavyzdžiui, kad Baltarusijos pusėje tyso 16 kritusių šernų“, – kalbėjo J.Milius.
Atsišaudo pasiteisinimais
Medžiotojai aiškina, jog skaičiais imta manipuliuoti tik todėl, kad nereikėtų už nušautus šernus mokėti kompensacijų.
Juoba kad patikrinti nušautų šernų skaičių nesunku. Juk medžiotojų būrelių nariai tirti dėl trichineliozės į veterinarijos laboratoriją nugabena kiekvieno sumedžioto šerno mėginius.
Kita vertus, apie 30 proc. šernų sumedžioja brakonieriai, jie tyrimų nesivargina atlikti.
„Iš pradžių buvo žadama, kad medžiotojams bus kompensuojama už kiekvieną nušautą šerną. Po to valdžia lyg išvertė kailį – ėmė sakyti, kad kompensuos tik už tuos šernus, kurie buvo tiriami, ar nėra afrikinio kiaulių maro užkrato platintojai.
O užkrėstų maru šernų, be tų poros, aptiktų sausio mėnesį, daugiau nė neatsirado“, – kalbėjo pavardės prašęs neminėti medžiotojas.
Jo teigimu, apskritai sumedžioti 90 tūkst. šernų per porą žiemos mėnesių – ne užduotis, bet kvailystė.
„Šernas juk – laisvas žvėris. Nori – ateina į tą teritoriją, nori – išeina. Paleisk kariuomenę, o jis vis tiek sugebės pasislėpti“, – kalbėjo vyriškis.
Moka kompensacijas
Šiuo metu pradedamos mokėti kompensacijos medžiotojams, kurie nuo šių metų vasario 7 d. iki balandžio 1 d. sumedžiojo šernus ir pristatė mėginius į teritorinius VMVT padalinius.
Buvo numatyta, kad 250 litų išmoka bus mokama už sumedžiotą šerną, kuris sirgo afrikiniu kiaulių maru arba kurio mėsą medžiotojai atsisakys vartoti maistui.
Jeigu atlikus šerno mėginių tyrimus maro nenustatoma ir šerno mėsa naudojama maistui, išmokos dydis – 150 litų.
