Gegužės pabaigoje, pasikeitus valstybės valdomos įmonės „Problematika“ direktoriui, Lietuvos kelių ir pastatų statybos techninės priežiūros rinkos dalyviai su nerimu žvelgia į ateitį ir prognozuoja, kad valstybės išlaidos techninės priežiūros paslaugoms gerokai išaugs.
Naujienų agentūra BNS birželio pradžioje pranešė, kad „Problematikos“, kuri taip pat teikia techninės priežiūros ir projektavimo paslaugas, direktoriumi šių metų gegužės 22 dieną buvo paskirtas buvęs Lietuvos automobilių kelių direkcijos direktoriaus pavaduotojas Rimantas Jaraminas.
Jis ne tik užėmė aukštas pareigas Kelių direkcijoje, bet ir nuo 2011 rugpjūčio vadovavo privačiai bendrovei – UAB „Saugvila“, konkuruojančiai su „Problematika“ ir buvo šios bendrovės akcininkas.
Iš „Saugvilos“ vadovo posto K.Jaraminas pasitraukė šių metų pradžioje, o likus trims savaitėms iki persikėlimo į „Problematikos“ vadovo kėdę, turėtus 33 proc. akcijų K.Jaraminas pardavė kitiems „Saugvilos“ akcininkams.
Pasak Susisiekimo ministro atstovo Ričardo Slapšio, R.Jaraminą į naujas pareigas paskyrė įmonės valdyba, gavusi teisėsaugos institucijų pažymas dėl jo tinkamumo eiti pareigas.
R.Slapšio teigimu, konkursas į šias pareigas nebuvo skelbiamas, nes tai privaloma daryti tik valstybės įmonėse, o „Problematika“ yra akcinė bendrovė. Beje, iš valstybinės įmonės į akcinę bendrovę „Problematika“ buvo reorganizuota 2011 metais, R.Jaraminui dirbant Kelių direkcijoje.
R.Slapšys taip pat teigė, kad R.Jaramino ankstesnis darbas bei turėtos „Saugvilos“ akcijos yra „viešųjų ir privačių interesų derinimo sritis“, kuri neturėtų kelti problemų.
Tačiau kelių techninės priežiūros ir kokybės kontrolės rinkos dalyviai įžvelgia rimtų problemų, Susisiekimo ministerijos sprendimu stebisi ir politikai.
Buvęs Susisiekimo ministras, Seimo narys Eligijus Masiulis teigia, kad R.Jaramino paskyrimas „Problematikos“ vadovu yra didelis žingsnis atgal ir abejoja tokio žingsnio nauda valstybei.
E.Masiulis sakė prisimenąs R.Jaraminą kaip „seno sukirpimo nomenklatūrininką“, kuris nenorėjo taikyti jokių naujų vadybos principų.
„Dabar, paskyrus R.Jaraminą „Problematikos“ direktoriumi, sunku tikėtis, kad jam vadovaujant, ši valstybės valdoma įmonė tinkamai vykdys jai pavestas funkcijas“, – sakė E.Masiulis.
„Tai yra didelis žingsnis atgal. Bandymai modernizuoti kelių priežiūros funkcijas ir siekti kuo efektyvesnio mokesčių mokėtojų lėšų panaudojimo paskyrus R.Jaraminą „Problematikos“ vadovu, iš esmės yra palaidoti“, – tvirtino buvęs susisiekimo ministras.
„Keista, kad valdžia vėl brenda į tą pačią upę, kuri nėra pati švariausia. Juk R.Jaraminas jau vadovavo „Problematikai“ ir jam teko iš ten pasitraukti būtent dėl įtarimų proteguojant privatų verslą“, – sakė vienos bendrovės vadovas, panorėjęs likti nežinomu, nes, pasak jo, „su Kelių direkcija nelabai kas nori pyktis“.
R.Jaraminas „Problematikai“ yra vadovavęs ilgai – nuo 1991 metų iki 2006-ųjų balandžio. Jam užimant „Problematikos“ vadovo postą, 2003 metais buvo įsteigta ir uždaroji akcinė bendrovė „Saugvila“, kuriai jis vadovavo, o vėliau tapo vienu iš pagrindinių akcininkų.
Su „Saugvila“ susijusi ir R.Jaramino žmona Ona – Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai (VTEK) pateiktoje 2009 metų deklaracijoje nurodoma, kad Vilniaus S.Stanevičiaus vidurinėje mokykloje tuo metu dirbusi O.Jaraminienė kartu buvo ir „Saugvilos“ darbuotoja – karjeros konsultantė.
Beje, VTEK viešai skelbiamoje duomenų bazėje nepavyko rasti nė vienos paties R.Jaramino deklaracijos, kurioje būtų nurodyti jo ryšiai su „Saugvila“. Deklaruoti tokius ryšius dirbdamas Kelių direkcijoje, R.Jaraminas privalėjo, ypač turint galvoje, kad „Saugvila“ dalyvavo ir laimėjo ne vieną Kelių direkcijos skelbtą viešųjų pirkimų konkursą.
O būtent viešieji pirkimai, jų organizavimas ir sąlygos kelia daugiausiai susirūpinimo rinkos, kurioje veikia „Problematika“, „Saugvila“ ir dar kelios dešimtys Lietuvos privačių bendrovių.
Didžiausią problemą rinkos dalyviai įžvelgia pačioje „Problematikoje“, kuriai priklauso viena iš trijų Lietuvoje esančių sertifikuotų statybinių medžiagų kokybės laboratorijų.
„R.Jaraminui dirbant Kelių direkcijoje, jos skelbiamų viešųjų pirkimų sąlygose atsirado nuostata, kad visi konkurso dalyviai privalo turėti savo laboratorijas arba įtraukti jas kaip subrangovus.
Tokiu būdu galimybė dalyvauti konkursuose pradėjo priklausyti nuo to, ar „Problematika“ sutinka pasirašyti sutartį, ar ne ir – kas dar svarbiau – už kokią kainą“, – viešųjų pirkimų konkursų subtilybes aiškino vienos Vilniaus bendrovės vadovas.
Taip bendrovės, kurioms dėl kokių nors priežasčių nepavykdavo susitarti su „Problematika“ ar kitomis dvejomis taip pat valstybės valdomomis laboratorijomis, iš esmės netekdavo galimybės dalyvauti Kelių direkcijos skelbiamuose viešuose pirkimuose. „Saugvilai“, pasak jo, tokių problemų niekada nekildavo.
Todėl Lietuvos bendrovės šiuo metu ieško partnerių kitose valstybėse – Latvijoje, Estijoje, Lenkojoje, Švedijoje ir Vokietijoje, taip bandydamos įtikti Kelių direkcijos užgaidoms, nors Lietuvos teismai yra išaiškinę, kad dirbtinai jungiant skirtingų paslaugų pirkimą viename konkurse yra ribojama konkurencija ir sudaromos išskirtinės sąlygos konkretiems rinkos dalyviams. Be to, pinigai, kuriuos galėtų už savo paslaugas gauti Lietuvos verslas, iškeliauja į užsienį.
„Panašu, jog nepaisant to, kad kelioms susivienijusioms bendrovėms kartą pavyko apsiginti nuo „Problematikos“ diktato, niekas iš esmės nepasikeis, nes nelabai kas nori dvejus metus bylinėtis teismuose ir leisti pinigus advokatams. O „Problematika“ tai gali, nes juk ne savo, o valstybės pinigus naudoja“, – sakė Vilniaus bendrovės vadovas.
Teismo procesas, nors „Problematikai“ baigėsi ir nesėkmingai, buvo aiškus įspėjimas visiems, kurie bandys išvengti bendradarbiavimo su R.Jaramino vadovaujama valstybės valdoma įmone.
O nuo to kentės ne tik šios rinkos dalyviai, bet ir visi Lietuvos žmonės, nes monopolizavus rinką, paslaugos tampa gerokai brangesnės, be to, nukenčia ir darbų kokybė: susidaro paradoksali situacija, kai kontrolierius kontroliuoja pats save.
Centrinės viešųjų pirkimo sistemos duomenys rodo, kad rinkos dalyvių spėjimai dėl brangstančių techninės priežiūros paslaugų teisingi, nes kol Kelių direkcija nereikalaudavo konkurso dalyvių turėti savo laboratorijas, techninių darbų priežiūra sudarydavo apie 1 proc. viso projekto vertės.
Vėliau, keičiantis konkursų sąlygoms, techninės priežiūros dalis kelių tiesimo projektuose pradėjo siekti 3, o kartais net 6 procentus.
Kai viso projekto vertė siekia dešimtis milijonų, du ar trys procentiniai punktai virsta papildomais šimtais tūkstančių litų, kuriuos sumoka mokesčių mokėtojai.
Vien 2011-2012 metais R.Jaramino vadovaujama „Saugvila“ su Kelių direkcija sudarė sutarčių, kurių vertė apie 3,5 mln. litų. „Problematikos“ sutarčių su Kelių direkcija „derlius“ tais pačiais metais siekė apie 13 mln.litų.
Įdomu ir tai, kad daugelyje Kelių direkcijos minėtu laikotarpiu skelbtų viešųjų pirkimų konkursų „Problematikos“ ir „Saugvilos“ pateiktų pasiūlymų vertė skirdavosi labai nedaug, ne viename konkurse šios dvi bendrovės buvo vienintelės konkurso dalyvės.
Panašu, kad Lietuvoje kitaip jau negali būti, kol vieną dieną nenugrius koks tiltas ar viadukas.
Štai tuomet kils triukšmas, visi pradės aiškintis, kodėl taip nutiko ir kas dėl to kaltas. Nors tai daryti reikia jau šiandien.
