Londono Brunelio universiteto dėstytojas D.L.Fuschi, sukaupęs ilgametę projektų kūrimo, valdymo, jų krizių valdymo patirtį, tvirtino, kad sėkmingų projektų taisykles projektų kūrėjai galės apibrėžti tik metų pabaigoje, mat šiuo metu net ir Briuselyje pinigus administruojantys pareigūnai tikriausiai dar nėra tikri, kaip turėtų būti organizuojamas projektų finansavimas ateinančius šešerius metus.
Kiek ES žino apie savo nares?
Šiemet pradėję naują finansavimo laikotarpį, truksiantį iki 2020 m., paramos skyrėjai pagaliau pradeda suprasti ekonominę Europos struktūrą ir verslo kompanijų veiklos aplinką. Visų pirma, D.L.Fuschi nuomone, šį faktą iliustruoja daugiau finansavimo galimybių mažoms ir vidutinėms kompanijoms: „Europoje nėra daug milžiniškų pramonės kompanijų, tačiau apstu mažų ir vidutinių.“
D.L.Fuschi iš pakeitimų mato ir tai, jog politikos formuotojai atkreipė dėmesį regioninius skirtumus: kiekviena Europos šalies įmonė veikia vis kitokiomis sąlygomis. Tai reiškia, kad panašia veikla užsiimančios įmonės Jungtinėje Karalystėje ir Italijoje negali būti palyginamos dėl šalių teisinio reguliavimo ir ekonomikos specifikos, nepaisant bendrų ES teisinio reguliavimo gairių.
Mokslininkas džiaugėsi ir tuo, kad ES žvalgosi į JAV, kur verslo įmonės ir bendrovės yra daug laisvesnės nei Europoje. „Pamatyta, jog teisinis pagrindas Europos šalyse nėra toks efektyvus kaip JAV“, – sakė D.L.Fuschi.
Vizituojantis dėstytojas sakė, jog bus „įdomu matyti politikų pastangas ir bandymus paversti teisinio reguliavimo sistemą aiškesne, prieinama visiems“.
Informacija sklando ore
Ilgametę darbo su ES projektais patirtį turintis dėstytojas tvirtino, kad nors šiame finansiniame laikotarpyje pinigų skirta daug gausiau nei praėjusiame, projekto kūrėjui visada svarbesnis jų paskirstymas. „2007–2013 m. buvo aiškiai apibrėžtos investicijos į konkrečias sritis. Šiuo metu nežinome bendro atskiroms sritims skirto biudžeto, tačiau kiekviena sritis turi pageidautiną projekto vertę, tarkime, konkrečioje srityje ieškoma 5–7 mln. eurų vertės projektų“, – dėstė D.L.Fuschi.
Jo nuomone, tokie neapibrėžtumai ir neaiškumai projektų teikėjams itin nepalankūs. „Dėl informacijos stokos negali pasiūlyti projekto kainos, taigi reikia būti labai atsargiam“, – pasakojo dėstytojas. Be to, dalis informacijos dar nepatvirtinta, dėl to projektų kūrimas yra sudėtingesnis.
Taip nutiko dėl to, kad šiemet yra pirmieji naujo finansavimo laikotarpio metai. „Jie pradeda, bando, o mes dalyvaujame jų eksperimente ir tikimės, kad kitais metais tvarka bus paprastesnė. Kita vertus, šiemet finansavimas yra daug gausesnis nei bus kitais metais, taip tikimasi pritraukti daugiau pareiškėjų“, – sakė D.L.Fuschi.
Finansavimas – ne tik europiečiams
„Daugelis projektų vadovų atsikvėpė, kai sumažėjo apribojimai dėl partnerių: anksčiau, norint turėti kito žemyno partnerius, reikėjo teikti paraišką tarptautinio bendradarbiavimo sekcijai, o šiuo metu tokių apribojimų nėra, taigi, norint kurti bendrus projektus su Argentina ar Vietnamu, tereikia pagrįsti šių partnerių stiprybę ir reikalingumą“, – pasakojo D.L.Fuschi.
Mokslininko nuomone, tai – pozityvus taisyklių atlaisvinimas, tačiau nežinia, kiek tai galios praktiškai. Be to, dėl didelės dalies nepatvirtintos informacijos dar neaišku, kiek svarbu turėti partnerius iš naujų ES narių ar šalių kandidačių.
Vizituojantis dėstytojas teigė, kad visas tendencijas bus galima nupasakoti gruodį, kai bus aiškūs šio teikimo rezultatai. Matysis sėkmingi projektai, pagal kuriuos bus galima brėžti gaires bent jau šešeriems metams į priekį.
„Tiesą sakant, tik artėjant finansavimo laikotarpio pabaigai pradedi suprasti, kaip veikia finansavimo mechanizmas ir kokie svertai jame galingi. Tikiuosi, kad išaušus 2020 m. neteks vėl girdėti apie kardinalius pakeitimus“, – sakė D.L.Fuschi.
