Jos teigimu, šiemet arba 2015 m. pradžioje bus
didinama ir minimali mėnesio alga (MMA), o tai turės teigiamos
įtakos ir darbo užmokesčio statistikai.
Pasak SEB banko analitikų, darbo užmokesčio augimas pamažu įsibėgėja ir palieka vis mažiau
dingsčių tvirtinti, jog neįmanoma pajausti to, kad gyvenimas - gerėja.
Juo labiau kad kainų lygis šiuo metu praktiškai nekinta, o
sumažinta gamtinių dujų kaina Lietuvai bei stabilios pasaulinės
energijos išteklių kainos leidžia tikėtis, jog santūri infliacija
užsitęs.
Atsižvelgiant į infliaciją ir mokesčius, realaus darbo
užmokesčio ūgtelėjimas pirmąjį ketvirtį buvo 4,0 procentai.
Statistikos departamento pirmadienį paskelbtais duomenimis,
vidutinis darbo užmokestis prieš mokesčius pirmąjį šių metų
ketvirtį padidėjo 3,7 proc., palyginti su tuo pačiu 2013 m.
laikotarpiu, ir pasiekė 2316 litų.
Atlyginimų augimas toliau atspindi skirtingas sektorių
atsigavimo tendencijas. Antai smarkiausiai darbo užmokestis
padidėjo pagyvėjimą patiriančiame nekilnojamojo turto sektoriuje
(10,5 proc.), valdžios įstaigose (6,4 proc.), žemės ūkyje (6,2
proc.) ir iš žiemos miego bundančiame statybų sektoriuje (5,6
proc.).
Atsigaunantis vidaus vartojimas veikiausiai turėjo
teigiamos įtakos didmeninės ir mažmeninės prekybos atlyginimų
paūgėjimui 5,1 proc.
Transporto sektoriuje, kuriam būdinga darbo
jėgos trūkumo problema, darbo užmokestis padidėjo 4,5 proc.
Labiausiai darbuotojų stokojantys sektoriai ateityje bus vis mažiau
pajėgūs spręsti šią problemą atlyginimų kėlimu, o turės daugiau
galvoti apie darbuotojų importą.
Tuo tarpu pramonėje, kurios plėtra
kai kuriose stambiose įmonėse ėmė šlubuoti, darbo užmokesčio
didėjimo tempas taip pat šiek tiek sulėtėjo - iki 3,9 proc. Tiek
pat sudarė informacijos ir ryšių kompanijų atlyginimų augimas, taip
pat nuleidęs garą po ilgesnio plėtros laikotarpio.
Tuose sektoriuose, kurių atsigavimas dar nėra tvirtas, dažniau
linkstama didinti ne pagrindinę atlyginimo dalį, bet dosniau
atsilyginti premijomis ar vienkartinėmis išmokomis.
Iš lėto daugėja
pagrindiniame darbe dirbančiųjų ne visą darbo dieną, tačiau
pokyčiai dar yra menki ir darbo rinka sunkiai skinasi kelią
didesnio lankstumo link. Neveltui į šią sritį baksnoja užsienio
investuotojai - „Investuotojų forumo“ šiemet atliktos apklausos
duomenimis, keturi iš penkių investuotojų nurodė darbo santykių
reguliavimą kaip vieną iš labiausiai tobulintinų sričių.
Kita vertus, pasižvalgius po kaimynines šalis matyti, kad po
darbo užmokesčio atoslūgio pokriziniu laikotarpiu, Lietuvos darbo
jėga tapo santykinai dar pigesnė negu pagrindinėse mūsų šalies
konkurentėse, su kuriomis varžomės dėl investicijų.
Bene labiausiai
šiuo požiūriu išsiskiria Estija - čia fiksuojamas ekonomikos
nuosmukis, kurio vienas iš veiksnių yra ir pernelyg išsipūtusi
vidaus paklausa. Tuo tarpu darbo užmokesčio augimo tempas Estijoje
išliko spartus ir pirmąjį ketvirtį sudarė 7,3 procento. Tiesa,
nedarbo lygis Estijoje taip pat buvo pastebimai mažesnis negu
Lietuvoje - 8,5 proc.
Pasak SEB banko vyriausiosios analitikės Vilijos Tauraitės,
pagal pagrindinį scenarijų toliau augant Lietuvos ekonomikai,
klostysis palankios sąlygos darbo užmokesčio didėjimui.
Ankstyvuoju
pokriziniu laikotarpiu Lietuvos darbdaviai buvo itin atsargūs ir
2-3 metus susilaikė ir nuo aktyvesnio darbuotojų samdymo, ir nuo
ženklesnio atlyginimų kėlimo.
Tai, pavyzdžiui, atspindi ir
nefinansinių įmonių išlaidų darbo užmokesčiui ir pardavimo pajamų
santykis, kuris 2004-2007 m. sudarė vidutiniškai 11,2 proc., o
2011-2013 m. nusistovėjo ties 9,5 proc. kartele.
"Nereikėtų skubėti
kaltinti darbdavių godumu, kadangi įmonių pelningumas šiuo metu
taip pat yra mažesnis. Pelno marža, 2004-2007 m. vidutiniškai
siekusi 6,6 proc., 2011-2013 m. sudarė 4,5 proc. pajamų. Be to,
minėtam santykiui įtakos turi ir mažesnis darbuotojų skaičius", - sakė V.Tauraitė.
