Kalbos dėl administracinės naštos mažinimo jau seniai netyla ne tik Lietuvoje, bet ir ES. 2007 m. Europos Komisija buvo parengusi administracinės naštos ES mažinimo veiksmų programą, pagal kurią iki 2012 m. buvo numatyta 25 proc. sumažinti administracinę naštą. Lietuva taip pat buvo įsipareigojusi pateikti savo siūlymus dėl Administracinės naštos mažinimo.
2012 m. Ūkio ministerija parengė Administracinės naštos ūkio subjektams nustatymo metodiką, neseniai ta pati ministerija rengė verslo ir gyventojų apklausą dėl administracinės naštos mažinimo, kurios rezultatai turėtų būti įtraukti į Administracinės naštos mažinimo priemonių plano 2014–2015 metams projektą.
Advokatų profesinės bendrijos „Baltic Legal Solutions Lietuva“ (BLS Lietuva) teisės ekspertai Ūkio ministerijos užsakymu 2011 m. atliko tyrimą dėl galimų įstatymų pakeitimų, kurie leistų sumažinti administracinę naštą verslui. BLS Lietuva teisininkai suskaičiavo, kad vien dėl teikiamų Darbo kodekso ir darbo santykius reglamentuojančių poįstatyminių teisės aktų pakeitimų, našta verslui sumažėtų daugiau nei 38 mln. litų per metus. O pritarus ir kitiems teiktiems siūlymams bendra naštos suma galėtų sumažėti iki 49 mln. litų.
Tačiau 49 mln. litų yra tik abstraktus skaičius, kur kas įdomiau pasižiūrėti kas jį sudaro. Pritarus Darbo kodekso pakeitimams, darbdavių laukia eilė palengvinimų, kurie mažins bendrovių einamąsias išlaidas. Pavyzdžiui, darbdaviai darbo sutartis galėtų registruoti elektroniniu būdu, apie 90 proc. bendrovių sumažėtų poreikis teikti atsiskaitymo lapelius. Šie pakeitimai leistų per metus sutaupyti virš 26 mln. litų.
Šiuo metu darbdaviai privalo skelbti darbo grafikus absoliučiai visiems darbuotojams, neatsižvelgiant į tai, ar dėl darbo laiko ypatumų jiems nustatyta darbo laiko pradžia ir pabaiga kinta ar ne. Priėmus pakeitimus, darbo grafikų skelbimas taptų aktualiu apytiksliai 1/3 bendrovių, todėl administracinė našta sumažėtų 2/3. BLS Lietuva teisininkai suskaičiavo, kad sumine reikšme tai siektų apie 2 mln. litų per metus.
800 tūkst. litų sumažėtų išlaidos, jei būtų atsisakyta prievolės pildyti visų be išimčių darbuotojų saugos ir sveikatos būklės pasus. Kaip nustatė BLS Lietuva ekspertai, 2/3 bendrovių ši prievolė yra perteklinė, todėl nėra adekvatu reikalauti pildyti tokius pasus visoms įmonėms.
70 proc. arba beveik 800 tūkst. litų sumažėtų administracinė našta, jei informaciją apie apdraustųjų nedraudiminius laikotarpius (pvz., nemokamos atostogos, neatvykimas administracijos leidimu, pravaikšta ir kt.) reikėtų pateikti tik kartą per mėnesį.
Kokios dar būtų galimos administracinės naštos mažinimo priemonės? Siūlomų variantų gali būti įvairių. Neprašyti bendrovių pateikti duomenis, kuriuos viešojo administravimo subjektas turi pats ar gali gauti iš kitų viešojo administravimo subjektų. Šalinti ar paprastinti mažoms įmonėms taikomus informacinius įpareigojimus (pvz., nustatyti kriterijus, kada įpareigojimai joms netaikomi). Vertinti leidimų, licencijų, pažymėjimų ir kitų reikalavimų tikslingumą, pagrįstumą ir proporcingumą, paprastinti jų išdavimo procedūras, šalinti neefektyvias ir neveiksmingas nuostatas.
Reikia tik tikėtis, kad už prioritetinių sričių teisinį reguliavimą atsakingos ministerijos, kitos valstybės institucijos ir įstaigos įvertins administracinės naštos sumažinimo potencialą ir parengs atitinkamas priemones naštos mažinimui. Galimybių yra, reikia tik noro.
Komentaro autorius yra advokatų profesinės bendrijos „Baltic Legal Solutions Lietuva“ seniūnas.
