Gabija Kaunelienė, Japonijos kultūros žinovė, renginį „Eksporto klubas: Japonija“ Lietuvos verslininkams patarė – laikantis jų etiketo prasiskinti kelią į jų galvas ir širdis bus lengviau. Jeigu ko nežinote, nebijokite klausti. Japonai su malonumu pamokys, kaip naudotis lazdelėmis, ar kaip ištarti „arigato“ (jap. „ačiū“) taisyklingai.
Japonija – per tūkstančius kilometrų nuo Lietuvos nutolusi šalis. Nutolusi ir jos kultūra, tik ne tiek daug, kaip gali atrodyti. Juk pakrantes šluojančias bangas vadiname cunamiais, ar fotografuojamės prie neseniai prasprogusių sakurų. Neįprastos, bet įdomios japonų verslo etiketo taisyklės nėra sudėtingos.
Etiketas užkoduotas net kalboje
Japonų kalba neturi nieko bendra su kinų kalbomis, išskyrus kai kuriuos skolinius ir hieroglifų sistemą. Jos besimokantiems svarbu išmanyti jos stilius. Verslininkai turėtų žinoti, kad bendraujant su japonų partneriais, kalbantis reikėtų naudoti pagarbiąją ir kukliąją japonų kalbą. Kiti du stiliai – mandagusis ir nemandagusis, bei vyriškasis ir moteriškasis yra naudojamas neformaliuose pokalbiuose.
Tačiau, pasak G.Kaunelienės ne japonams yra išties sunku atskirti subtilybes, kuriomis skiriasi, pavyzdžiui, mandagioji ir pagarbioji kalba. Versle naudojama pastaroji, atliepiant į partnerių pasiūlymus. Kuklusis tokios kalbos aspektas naudojamas kalbant apie save. Kitaip tariant, bendraujant su japonų partneriais, reikėtų pagarbiai įvertinti jų verslo pastangas, ir kukliai atsiliepti apie savo indėlį.
Apskritai, bendraujant su japonais, reikėtų vengti didelių pagyrų ar, ypač, kritikos. Japonų santūrumas lemia, kad į abu jie reaguoja jautriai, net su stresu. Tačiau japonai labai mėgsta atsiprašymus, juos priima nuoširdžiai, nesididžiuodami. Taip pat šie rytiečiai mėgsta padėkas už susitikimą, dovanas ar kitas su verslu susijusias jų pastangas. Beje, dovanas jiems galite dovanoti drąsiai – japonai vertina tokį dėmesį, kad ir simbolinį.
Vizitinės kortelės - šventa
Kalbantis su japonais svarbu ir kiti formalumai. Pavyzdžiui, susitikus, nereikėtų pirmam tiesti rankos sveikinantis. Japonų verslininkai dažniausiai į kitus kreipiasi pavardėmis, prie jų pridėdami „san“, kuris tiesiog išreiškia pagarbą. Vaikams naudojamas žodelis „chan“ (tarti „čian“ - Red.). Vyrai, kreipdamiesi vieni į kitus gali naudoti ir žodelį „kun“ (tarti „kun“ - Red.), kuris paprastai vartojamas tarp dviejų vienas kitą pažįstančių kolegų.
G.Kaunelienė atkreipė dėmesį į tai, kad japonai, galbūt dėl to, kad jų vardai kartais būna per daug sudėtingi užsieniečiams, persivadina vakarietiškais vardais, tarkime „John“. Jeigu verslininkas jį prašo būtent taip vadinti, žinoma, reikia kreipti dėmesį į jo norą. Tačiau, būnant grupėje, svarbu į visus kreiptis vienodai, tai yra, visus vadinti pavardėmis.
Apskritai, japonai prisistatydami, dar prieš pasakydami savo pavardę, prideda savo įmonės pavadinimą. Kalbant apie priklausymą įmonėms - japonai labai mėgsta vizitines korteles, turi net savotišką jų kultūrą. G.Kaunelienė teigė, kad vizitinių kortelių turi net su verslu nesusiję žmonės.
Apsikeitimas jomis yra labai svarbus. Paduoti ir priimti kortelę reikia labai pagarbiai. Japonai vizitinę kortelę dažniausiai paduoda laikydami ją abiem rankomis, už dviejų jos kampų. Raidės turi būti atverstos į viršų. Kortelę reikia taip pat ir paimti – abiem rankomis. Ją paėmus, svarbu nenukišti jos iškart už kostiumo skverno – reikėtų pasidomėti tuo, kas parašyta kortelėje, galbūt kažko smulkaus pasiklausti. G.Kaunelienė patarė japonų verslo partnerio pasiklausti, tarkime, ką reiškia jo vardas.
Apsikeitus vizitinėmis kortelėmis, reikėtų vienas kitam nusilenkti. G.Kaunelienė lietuvių verslininkams net rodė šio gesto schemą: paprastai nusilenkiama ištiesta nugara per porą dešimčių laipsnių palinkstant į priekį. Rankas reikia laikyti prie šonų. Daugiausia galite nusilenkti keturiasdešimt penkių laipsnių kampu. Svarbu ir atstumas tarp jūsų ir partnerio – juk nenorėtumėte susitrenkti galvomis.
Daug lemia valgymo ir gėrimo kultūra
Bendraudami su verslo partneriais, greičiausiai turėsite ir verslo pietus. Japonams valgymo kultūra labai svarbi. Dar prieš susitikimą reikėtų pranešti, ko nevalgote (galbūt esate kažkam alergiškas), tačiau meniu leisti išrinkti jiems. Japonai patys sumokės už pietus, ir tam G.Kaunelienė patarė nesipriešinti – tai būtų nepagarbu. Arbatpinigių palikti taip pat nereikėtų. Susėdę prie stalo, japonai dažnai vieni kitiems sako „itadakimasu“ („u“ netariama), kuris tiesiog reiškia „valgykime“.
Puikiai verslo partneriams pasirodysite, jeigu valgydami, naudosite tradicines jų kultūrai lazdeles. Tačiau imti maistą jomis – irgi menas ir savita kultūra. Svarbu žinoti, kad lazdelėmis šiukštu negalima smaigstyti maisto, sukti ratų virš lėkštės, renkantis, ką norite valgyti, perdavinėti maisto kitam asmeniui. Baisiausia, ką galite padaryti – palikti jas įsmeigtas į ryžius. Tai – didžiausios nepagarbos japonų kultūrai požymis. Taip šios šalies gyventojai aukoja maistą mirusiems.
Japonijoje svarbu ir gėrimo kultūra. G.Kaunelienė patarė neatsisakyti išgerti su savo verslo partneriais, jeigu jie kvies vakarui prie sakės ar alaus. Pasak Japonų kultūros žinovės, būtent tada vyksta svarbiausi verslo pokalbiai. Laikas prie alkoholinio gėrimo yra tas, kada japonai šiek tiek atsipalaiduoja, ir pasako, ką galvoja.
Atsisakyti gerti galite nebent tada, jei turite sveikatos problemų. Taip pat nepamirškite, kad negalima pilti sau, japonams tai – netakto ženklas. Atsisakymas kartu gerti japonų yra suvokiamas kaip nepagarba, kadangi šios šalies gyventojai tiki, kad tik išgėręs žmogus parodo savo tikrąjį veidą. Tad, jeigu atsisakote – vengiate rodyti savo tikrųjų ketinimų. G.Kaunelienė šypsodamasi lietuvių verslininkams patarė, kad, jeigu jie tiesiog nemėgsta alkoholio, lai vaidina girtesnius, nei iš tiesų.
Lašas po lašo
Andrius Geležauskas, Vasedos (Japonija) universiteto absolventas, „Hitachi Europe“ atstovybės Baltijos šalims vadovas renginyje susirinkusiems patarė su japonų verslo partneriais būti kantriems. Pasak jo, kontakto užmezgimas su šios šalies gyventojais dažnai trunka kelis mėnesius, net ilgiau. Tačiau kuo ilgiau ir pastoviau bendraujate, tuo japonai jums tampa palankesni ir išsiugdo vis didesnė pagarbą.
Pasak A.Geležausko, japonams svarbu ir jūsų verslo darbuotojų pastovumas. Darbovietės keitimas kas kelerius metus jų yra vertinamas kaip nerimtumo požymis. Japonai itin vertina asmeninį, gyvą ryšį dėl jo ilgalaikiškumo.
Jis japonų verslo kultūrą palygino su muzika. „Jeigu Lietuvoje verslą galima pavadinti džiazu, tai Japonijos verslas yra klasikinė muzika. Ten jokių improvizacijų negali būti. Viskas suplanuota ir sustyguota“, - taip japonų verslo pasaulį apibūdino A.Geležauskas.
* Japonijoje vyrauja pagoniška šinto religija. Žmonės garbina gamtą, bei joje įsikūnijusius „kami“ -gamtos dievus ir dvasias.
* Japonai vertina tradicijas, pastovumą, taisykles, saugumą, harmoniją.
* Šalyje iki pat šių laikų svarbios visuomenės hierarchijos struktūros.
* Japonijos kultūrai didelę įtaką darė Kinija.
