Atsiskaitymų grynaisiais ribojimas padidintų žmonių ir įmonių išlaidas, sukeltų nepatogumų atsiskaitant. Pavyzdžiui, kaip reikėtų atsiskaityti didesnėmis sumomis savaitgaliais, kai tarpbankiniai pavedimai neveikia? Grynųjų priverstinis „įbankinimas“ mažina konkurenciją tarp atsiskaitymo būdų. Jei įpareigojama naudotis vienais būdais, o kiti uždraudžiami, tuo blogiau žmonėms ir įmonėms, kurie turi mažiau pasirinkimų rinkdamiesi atsiskaitymo būdą.
Be to, labai abejotina ir tai, ar grynųjų ribojimas mažintų šešėlį. Juk tie, kurie parduoda kontrabandines prekes ar moka atlyginimus „vokeliuose“, sėkmingai ir toliau taip darys. Draudimas jų nepaveiks, jie juk ir taip pažeidžia įstatymą.
Grynųjų ribojimo projektui Seimas bent laikinai nepritarė, o tiksliau – grąžino projektus tobulinti. Tačiau kovos su šešėliu problema išlieka. Vieną draudimą šešėlio mažinimo vardan atmetus, savo eilės svarstyme laukia dar trys. Reikia priminti, kad šešėlį būtent ir sukelia mokesčiai (pvz., darbo jėgos apmokestinimas ar akcizai), reguliavimai (pvz., darbo kodeksas) ar draudimai (pvz., alkoholio prekybos laiko apribojimas). Paradoksalu, kad mažinti šešėlį siūloma įvedant dar daugiau draudimų, reguliavimų ir apribojimų.
Pusę benzino kainos sudaro mokesčiai (pridėtinės vertės mokestis (PVM) ir akcizas), dyzeline ši dalis siekia apie 40 proc. Benzino apmokestinimas akcizu Lietuvoje viršija Europos Sąjungos (ES) nustatytą minimumą. Sumažinus mokesčius iki šio minimumo, benzino kaina galėtų sumažėti apie 30 ct. Didelis kuro apmokestinimas yra akivaizdi šešėlio atsiradimo priežastis.
Tačiau sprendžiant šią problemą siūloma ne mažinti apmokestinimą, o įvesti naujų apribojimų. Pavyzdžiui, Vyriausybė siūlo įvesti taisyklę, kad jei iš transporto priemonės remonto metu yra išpilamas kuras, kuris buvo įsipiltas ne ES šalyje (ir jam nebuvo pritaikytas PVM), apie tai ne vėliau kaip per vieną darbo dieną reikia pranešti muitinei. Kitur siūloma neapmokestinti akcizo mokesčiu per sieną bake vežamo kuro tik tuomet, jei šis bakas yra standartinis, t. y. numatytas gamintojo, be to – nuolatos pritvirtinamas.
Dar vienas pavyzdys. Pagal dabar galiojančius įstatymus tepalinės alyvos nėra apmokestinamos akcizo mokesčiu, išskyrus tuomet, jei jos naudojamos kaip degalai. Joms taip pat yra netaikomi įvairūs kontrolės ir gabenimo reikalavimai, kurie taikomi degalams. Kadangi yra žmonių piktnaudžiaujančių tuo ir nelegaliai naudojančių šias alyvas kaip kurą, siūloma kai kurias iš tepalinių alyvų rūšių kontroliuoti griežčiau. Jos galės būti gaminamos tik taip vadinamuose akcizais apmokestinamų prekių sandėliuose, šių prekių kontrolė turės būti prižiūrima valstybės institucijų ir kt.
Kuo visi šie pasiūlymai susiję? Tuo, kad siūlomas naujas suvaržymas, nes dalis žmonių ar įmonių (ne visos) piktnaudžiauja esama tvarka ir vengia mokesčių. Nors ir aišku, kad šie siūlymai neišspręs šešėlio bėdų, yra sunku prieštarauti kiekvienam iš jų atskirai. Juos neretai rengia valstybės institucijos, kurios tikrai žino, kad yra piktnaudžiaujančiųjų. Tačiau ar kovoje su šešėliu tikslas pateisina priemones? Ar pateisinama siekiant pažaboti sukčiaujančius, vengiančius mokesčių ar reguliavimų, tuo pat metu apriboti ir veikiančius legaliai?
Pasaulis nesugrius, jei visi šie ribojimai bus priimti. Dėl jų tikriausiai nesužlugs tie (ar bent dauguma), kurie veikia legaliai ir turės įsivesti naują taisyklę, šiek tiek apribojančią jų veiklą. Tačiau yra ir daug svarbesnis klausimas. Draudimai ir ribojimai kovoje su šešėline ekonomika matomi kaip pagrindinė priemonė. Pamirštama, kad kuo daugiau ribojimų, draudimų, apmokestinimo ir taisyklių bus įvesta, tuo veikti legaliai bus sunkiau. Tuo daugiau bus ir šešėlio.
Tad kodėl neįsivedus tokios taisyklės – kiekvienai siūlomai naujai veiklos suvaržymo priemonei turi būti pasiūlyta bent viena priemonė, kuri mažintų legaliai dirbančių žmonių mokestinę, reguliavimo, administracinę naštą?
Tik tokiu atveju galima tikėtis rezultatų. Pavyzdžiui, darbo rinkos šešėlis sumažėtų, jei sumažintume darbo jėgos apmokestinimą, padidintume neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD) ir modernizuotume darbo kodeksą.
Sakoma, kad teisingai užduotas klausimas yra gera pradžia į teisingą atsakymą. Kovoje su šešėliu teisingas klausimas yra ne „kaip geriau surasti ir nubausti“, o „kaip padaryti, kad veikti legaliai būtų lengviau“?
Vytautas Žukauskas yra Lietuvos laisvosios rinkos instituto vyr. ekspertas
