„Galbūt šiandien nėra prie ko labai prikibti, tačiau, vertinant Lietuvos pasiruošimą įsivesti eurą, gali būti įdėmiau pažiūrėta, ką mes darome su viešaisiais finansais. Vadinasi, gali būti paskaičiuota, kokią įtaką Lietuvos rodikliams turės sprendimas kompensuoti pensijas“, - komentavo banko vyriausioji ekonomistė.
Kalbėdama apie Lietuvos ūkio perspektyvas, tarp išorinių rizikos veiksnių ji išskiria Rusijos ekonomikos augimą, kuris šiais metais gali sustoti ir bloginti eksporto pajamas. 2015 m. Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) gali augti 4,4 procento.
Bankas mato galimybes atsigauti darbo rinkai. Tai turėtų ekonomiką tempti į viršų. Tiesa, nedžiugina tempai, kuriais darbo rinka atsigauna.
Vis dėlto tik metams gerokai įsibėgėjus bus aiškiau matyti, kas vyksta su Rusija ir euro zona, ir į kurią pusę judės mūsų ekonomika.
Kaimynei Latvijai R.Medaiskytė prognozuoja, kad šiemet jos BVP augs 3,6 procento. Estijos ūkis turėtų kilti 1,9 proceno. 2015 m. atitinkamai – 5,2 proc. ir 4,6 procento.
Ne visoms šalims metai bus geresni
R.Medaiskytė teigia, kad šiais metais iš didžiųjų pasaulio ekonomikų tikimasi spartesnio augimo, tačiau šia savybe pasižymės ne visos.
„Euro zona pagaliau brenda iš dvejus metus trukusios recesijos, ir šiais metais jos BVP gali augti 1,2 procento. Panašiu tempu augs ir Rusijos ekonomika, tačiau, turint omenyje, kad tai – kylanti rinka, augimas yra mažiau nei pakankamas. Jei Kinijos ūkis šiais metais augs 7,4 proc., jos standartais tai bus viena lėčiausių plėtrų per daugiau nei dekadą“, - kalba „Finastos“ vyriausioji ekonomistė.
Problemas kelia ne infliacija, o jos nebuvimas
Ji teigia, kad silpnas kainų augimas euro zonoje leidžia manyti, kad Europos centrinis bankas (ECB) ir toliau palaikys itin žemas palūkanų normas. Papildomų priemonių, skirtų infliacijai paskatinti, taikymas taip pat neatmetamas.
Šiuo metu metinis kainų indekso augimas euro zonoje tesiekia 0,5 proc., kai ECB norėtų matyt 2 proc. augimą. Tačiau neaišku, kaip tą padaryti.
„Lėtas ekonomikos augimas, stiprus euras, ribotas darbo užmokesčio ir žaliavų kainų didėjimas nesudaro prielaidų didesnei infliacijai. Nuslopęs kainų augimas ir Baltijos šalyse, toks jis turėtų išsilaikyti ir pirmoje 2014 metų pusėje“, - komentuoja R.Medaiskytė.
Tuo pačiu, anot jos, maža infliacija reiškia, kad palūkanų normos tikrai laikysis žemos. Gali būti, kad maža palūkanų norma išliks iki 2015 metų.
Finansų rinkose vėl grįžtama prie Europos. Iš dalies dėl to, kad euro zonos rizika anksčiau buvo vertinama itin atsargiai, iš dalies ir dėl to, kad šiuo metu esama daugiau optimizmo dėl ekonomikos atsigavimo. Per pastaruosius keletą metų euro zonos vyriausybėms pavyko sumažinti biudžeto deficitus, o tai įvertino ir investuojantieji į vyriausybių skolos vertybinius popierius. Atitinkamai stiprėja ir euro kursas. Tiesa, atrodo šiuo metu primiršta, kad nepaisant geresnių biudžeto balansų, skolos lygis regione per šį laikotarpį dar padidėjo.
R.Medaiskytės teigimu, šiandien didžiausią nerimą rinkų dalyviams kelia Italija, o ispanai ir portugalai vertinami gana neblogai.
