Tačiau ligšiolinė patirtis rodo, kad, nors Vakarai vis dažniau skelbia sankcijas, jos tik retai būna efektyvios.
1997-aisiais amerikiečių politologas Robertas Pape'as atliko tyrimą, kurio rezultatai parodė, kad tokios baudžiamosios priemonės dauguma atvejų yra neveiksmingos.
Tikimybė, kad ekonominės sankcijos be karinių veiksmų privers valstybę pakeisti savo kursą, eksperto teigimu, tesiekia 5 proc. R. Peipas, atlikdamas tyrimą, analizavo 115 istorinių įvykių, vykusių 1900-1990 metais.
Tačiau ne kas pasikeitė ir XXI amžiuje. Ekonominės sankcijos nesuturėjo Irano nuo urano sodrinimo ar Šiaurės Korėjos nuo branduolinių ir raketų bandymų.
Sirijos prezidentas Basharas al Assadas sutiko atsisakyti savo cheminio ginklo baimindamasis karinio Vakarų įsikišimo, bet ne ekonominių sankcijų. Nors Rusijos ūkis dėl sankcijų ir patirtų sunkumų, tačiau nukentėtų ir Vakarai. Be to, 5 proc. sėkmės tikimybė nėra tai, dėl ko amerikiečiai ir europiečiai rizikuotų.
JAV strategai mano, kad dėl sankcijų smarkiai smuks gyvenimo kokybė Rusijoje ir todėl didės gyventojų nepasitenkinimas valdžia.
Sankcijų šalininkai nepakankamai įvertina neretai kylantį priešingą efektą, įspėjo R. Pape'as savo komentare kovo pradžioje. „Net tie, kurie mano, kad sankcijos Iranui buvo sėkmingos, turi suprasti, jog panašūs ketinimai Rusijoje, turint galvoje jos dydį ir galią, yra beprasmiai“, – pabrėžė jis.
„Mes nesame tikri, kad sankcijos Rusijai bus veiksmingos, – sakoma ir banko „Morgan Stanley“ pranešime. – Rusija yra didelė šalis su dideliais ištekliais. 2012-aisiais Rusijos ekonomikai teko 2,8 proc. pasaulio BVP, 4,7 proc. pasaulinės prekybos apyvartos ir 13 proc. visos tarptautinės prekybos nafta“.
Banko ekspertai atkreipė dėmesį į tai, kad iki šiol ekonominės sankcijos buvo taikomos santykinai mažoms šalims – Iranui, Libijai ar Šiaurės Korėjai. Panašūs žingsniai prieš Rusiją esą ne tik turi mažiau galimybų būti sėkmingi. Jie susiję su daug didesne rizika pasaulio ekonomikai.
„Plačios ekonominės sankcijos Rusijai yra neįmanomos, nes jos paveiks visų Europos šalių interesus, – sakė Rusijos politinės informacijos centro direktorius Aleksejus Muchinas. – JAV nori išstumti Rusiją iš Europos energetikos rinkos ir siūlo savo paslaugas.
Tačiau jos nori tai padaryti europiečių, siekiančių sumažinti savo nepriklausomybę nuo Rusijos, sąskaita, bet ne visiškai nutraukdamos dvišalius ekonominius santykius“.
