Skaičiuojama, kad 2012 m. dėl akcizinių prekių šešėlinės rinkos Lietuva iš akcizo ir pridėtinės vertės mokesčio neteko apie 900 mln. litų, kurie galėjo būti biudžete. Viena pagrindinių priežasčių, dėl ko taip įsišaknijęs šešėlis, yra ta, jog Lietuvoje akcizinių prekių įperkamumas – vienas mažiausių ES. Po mūsų – tik Bulgarija.
„Ekonominių konsultacijų ir tyrimų“ partneris Darius Dulskis teigė, jog valstybė, nustatydama akcizus, neįvertina, kiek gyventojai pajėgia įpirkti.
Vidutinės Lietuvos gyventojo pajamos sudaro 30 proc. ES vidurkio, tačiau tik akcizo tarifus tik alaus tarifas yra panašiame lygyje (37 proc. ES vidurkio), o visų kitų prekių – žymiai didesni. Tarkime, cigarečių akcizo tarifai sudaro 56 proc. ES vidurkio, daugumos alkoholio – 60 proc., bešvinio benzino ir dyzelino – apie 80 proc. ES vidurkio.
Skaičiuojama, kad nelegali cigarečių rinka Lietuvoje sudaro 35 proc., degalų – 15-20 proc., alkoholio – 33 procentus.
Didžiausią poveikį mažmeninei prekių kainai daro alkoholio ir cigarečių rinkai (akcizas čia sudaro 40-70 proc. mažmeninės kainos), mažiausią – silpnųjų alkoholinių gėrimų kainai (15 proc.). Akcizo poveikis legaliai rinkai atitinka jo įtakai mažmeninei kainai.
Anot D.Dulskio, iš pirmo žvilgsnio nereikšmingas kainų pakėlimas keliais ar keliolika centų gali pakeisti pirkėjo įpročius. Pavyzdžiui, tas, kuris pirko stiprų alų, šiam nežymiai pabrangus, pereis prie stipresnių vynų.
D.Dulskis abejoja akcizų didinimo nauda biudžetui. Kaip pavyzdį jis pateikia 2008-2009 m., kai cigaretėms akcizą pakėlus du kartus, alkoholiniams gėrimams – 20-45 proc., pajamų surinkimas į biudžetą iš akcizų sumažėjo dešimtadaliu.
Tuo laikotarpiu stipriųjų gėrimų rinka smuko 45 proc., alaus – 13 proc., vyno ir sidro rinka – 29 procentais.
Priežasčių trauktis šešėliui nėra
Bendras legalaus absoliutaus alkoholio suvartojimas Lietuvoje per pastaruosius šešetą metų sumažėjo 23,5 procento. Šešėlinė prekyba alkoholiu, specialistų vertinimu, per tą patį laiką išaugo tris kartus.
Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, pernai legalaus absoliutaus alkoholio suvartojimas, palyginti su 2012-aisiais, sumažėjo procentu, užpernai - 2 proc., o per pastaruosius šešerius metus - 23,5 procento.
Lietuvos laisvosios rinkos skaičiavimais, šešėlinė rinka 2013-aisiais sudarė 33 procentus, kai prieš šešerius metus ji siekė apie dešimtadalį.
„Legalaus alkoholio vartojimo mažėjimo tendencija išliks ir toliau. Lietuvoje alkoholiniai gėrimai, palyginti su vidutiniu atlyginimu, yra brangiausi Europoje, kova su šešėliu – menka. Kodėl legalaus alkoholio vartojimas turėtų didėti?“, - klausia gėrimų pramonę vienijančio ABBI klasterio prezidentas Romas Apulskis.
Jo manymu, reikšmingai rinką paveiks nuo šių metų balandžio 1 d. padidinti akcizai. Spirituoto vyno pardavimai, 2013 metais smuktelėję 0,3 proc., šių metų sausį jau krito drastiškai – 20 procentų.
Labiausiai – 5 proc. – 2013 m. išaugo natūralaus vyno vartojimas. „Vyno vartojimo tendencijomis galėtų džiaugtis šalies vyno gamintojai, tačiau reikia atkreipti dėmesį, kad jų pardavimus gali koreguoti ne tik padidėję akcizai, bet ir kylančios pasaulinės vyno kainos, tad kitų metų rodikliai gali būti ne tokie džiuginantys“, - prognozuoja R.Apulskis.
Taip pat, praėjusiais metais šiek tiek smuktelėję, atsistato alaus pardavimo rodikliai: remiantis Mokesčių inspekcijos duomenimis, šių metų sausį alaus parduoda 4 proc. daugiau nei praėjusių metų sausį.
