Kauniečiai dažnai neįvertina, kokie lobiai slypi jų mieste.
Paviršutiniškai žiūrint – Kauno pilis, Zoologijos sodas, Velnių muziejus, Arkikatedra bazilika ir dar kelios senos bažnyčios yra beveik viskas, ką galime parodyti turistams. Ypač vakariečiams, kuriuos baroko ir klasicizmo architektūra vargu ar nustebinsi.
Tačiau ne tik užsienio, bet ir mūsų šalies miestų svečius, net tikruosius kauniečius galima priblokšti netikėtais dalykais. Anaiptol ne gražiais, bet žadinančiais aštrius pojūčius.
Savitomis ekskursijomis po Kauną žinoma turizmo bendrovės „Mūsų odisėja“ vadovė Regina Navickienė sakė, jog mūsų mieste yra ką parodyti net kelionių po pasaulį išlepintiems turistams. Viena naujausių, pas mus dar tik užgimstančių turizmo sričių – „juodasis turizmas“. Kaunas šiai turizmo rūšiai – palanki erdvė.
– Neseniai statistika skelbė, jog Kaune didžiąją dalį turistų sudaro vietiniai, iš mūsų šalies miestų ir kaimų atvykę svečiai. Ar tai reiškia, kad Kaunas mažai įdomus užsieniečiams, todėl miestas negali ištraukti pinigų iš turtingų svetimšalių piniginės? – „Laikinoji sostinė“ paklausė R.Navickienės.
– Visame pasaulyje dabar skatinamas vietos turizmas. Viena vertus, jis akina piliečius geriau pažinti savo šalį, vertinti jos kultūrą. Kita vertus, turistinę kelionę į Kauną pasirinkę žmonės čia palieka ir pinigus, o ne užsienio viešbučiuose ir kavinėse.
Perlenkia manantieji, kad į Lietuvą atvažiavę užsieniečiai švaistosi pinigais. Ne, jie įsivaizduoja, kad mūsų šalis labai pigi, ir viską galima gauti už dyką. Neretas atvejis, kai vakariečiai pasipiktina sužinoję, jog už dvivietį kambarį teks mokėti 140 litų.
Šiaip užsienio turistams Kaunas labai palanki vieta, juk esame Lietuvos viduryje. Užsieniečiai dažnai apsistoja Kaune ir iš čia spinduliu aplekia visą Lietuvą.
– Ką išskirtinio mūsų mieste galima pasiūlyti turistui, be architektūriškai savitos, bet gerokai apšiurusios Laisvės alėjos ir tvarkingo, gyvo, bet labai jau mažo senamiesčio?
– Klystate manydami, jog turistams įdomu tik tai, kas gražu ir blizga. Pasaulyje sparčiai plinta „juodasis turizmas“ – kai svečiams rodomos pojūčius dirginančios vietos. Tai gali būti tamsios vietos tiesiogine to žodžio prasme. Kaune tokia vieta yra Aklųjų muziejus Soboro rūsiuose. Turistams siūloma pabūti aklųjų kailyje ir visiškoje tamsoje praeiti 15 metrų. Įspūdžiai būna labai ryškūs, jausmingi.
Taip pat „juodasis turizmas“ įtraukia objektus, susijusius su skausmu, nelaimėmis, mirties, chaoso vaizdiniais.
– Vadinasi, jei rodytume Kauno svečiams maniako sudegintą Paštuvos bažnyčios vietą ar miesto centre riogsančius „Respublikos“ viešbučio griaučius, „Bituko“ gamybinio komplekso liekanas Petrašiūnuose, tai irgi prikaustytų turistų dėmesį?
– Iš esmės taip. Turistus galima sudominti ir griuvenomis, ir vaiduokliais virtusiais pramoniniais kvartalais. Bet gidai į griuvėsius vengia vesti turistus, nenori rizikuoti jų saugumu.
Mes anksčiau siūlėme palandžioti po apleistus caro laikų Kauno fortus. Bet po to, kai prieš kelerius metus sprogmuo sužalojo mergaitę, to nebedarome.
– Ar tai reiškia, kad netolimoje ateityje klasikinis turizmas numirs, ir turistus vesime ne į pilį, bažnyčias, senamiestį, o varysime į Ąžuolyno tankmes ar siūlysime pasivažinėti po labiausiai duobėtas gatves?
– Jokiu būdu. Tik pamačiusiam į oficialų tvarkaraštį įtrauktas kultūros, meno vertybes miesto svečiui galima pasiūlyti pažiūrėti kokią nors nestandartinę, išskirtinę vietą.
Pristatant tradicines miesto įžymias vietas, asmenis, svarbu pasakoti ne formaliai, „pagal protokolą“, o gyvai, šiltai pateikti kuo daugiau mažai žinomų detalių.
Pavyzdžiui, jei pasakojama apie lietuvių kilmės lenkų poeto gyvenimą Kaune, turistams įdomiausia, iš kokių lėšų jis gyveno, kokia buvo buitis. Arba kokius patiekalus labiausiai mėgo poetas Maironis.
Taigi svarbu „sušildyti“ dalykines žinias, tuomet turistams bus daug įdomiau. Rodant miestą užsieniečiui svarbu susieti su jo šalimi, jei tokių sąsajų yra. Rusai, tarkime, būna maloniai nustebinti, kai sužino, jog jų senojo himno „Dieve, saugok carą“ kūrėjas Aleksandras Lvovas amžinam poilsiui atgulęs Pažaislio vienuolyne.
– Jūs jau ne vienus metus rengiate įdomias ekskursijas po Kauną ir patiems kauniečiams. Ar jos tebėra paklausios?
– Žinoma, ir labai. Net ilgus metus mieste pragyvenę kauniečiai po ekskursijų nustemba, sakydami – kiek kartų pro šią vietą ėjau, važiavau, o net nepagalvojau, kokia įdomi jos legenda!
Nemažai kauniečių į tas pačias ekskursijas atvyksta net po keletą kartų, susikūrė toks neformalus keliautojų po Kauną klubas. Žmonės susitinka, bendrauja, dalijasi įspūdžiais.
