Ukrainos ekonomika – vienintelė neatsigavusi po Sovietų Sąjungos griūties
Ukrainos ekonomikos būklės ir anksčiau negalėjome pavadinti pavyzdine. Vien tai, kad šalies ekonomika šiandien vis dar yra žemesniame lygyje nei po Sovietų Sąjungos griūties labai daug pasako. Ukrainos ekonomika nuo 1992 metų smuko septynerius metus ir prarado net pusę savo vertės. Šiuo metu Ukrainos realus BVP yra apie 15 proc. žemiau 1992-ųjų reikšmės. Tai tikrai išskirtinis atvejis – daugiau taip nėra nei tarp NSV šalių, nei kitur Vidurio Rytų Europoje.
Palyginti – kaimynystėje esančios Lenkijos ir netgi Baltarusijos ekonomikos per šiuos porą dešimtmečių išaugo daugiau nei dvigubai. Pastarąjį penkmetį šaliai teko išgyventi ekonominę krizę, o BVP augimas pastaruosius porą metų praktiškai stagnavo. Šalis turėjo vadinamuosius deficitus-dvynius: biudžeto ir tarptautinius finansinius srautus atspindinčios einamosios sąskaitos. Šie deficitai reiškia, kad trūkumus reikia finansuoti skolintomis lėšomis, kas galų gale didina įsipareigojimus užsieniui.
Didelė priklausomybė nuo Rusijos
Praėjusį kartą Ukraina nusprendė kliautis Rusijos pagalba. Su pastarąja Ukrainą sieja reikšmingi ne tik ekonominiai ryšiai – ketvirtadalis eksporto tenka Rusijai, importuojamos dujos ir iš to išplaukianti politinė įtaka – bet ir stiprios ilgametės socialinės-kultūrinės sąsajos. Rusija Ukrainai pažadėjo 15 mlrd. JAV dolerių kredito liniją, iš kurių 3 mlrd. jau yra pervesti.
Likusiųjų pervedimų likimas šiandien yra visiškai nežinomas ir gali būti, kad dėl politinės suirutės šalyje Rusija daugiau mokėjimų taip ir neatliks. O be sutartosios pagalbos Ukrainai iš tiesų striuka. Kiek Ukrainos iždas šiuo metu turi pinigų ir kokiam laikui jų pakaks, nėra aišku. Tačiau finansų rinkos dalyviai trimituoja – jei šalis negaus pinigų, bankrotas yra neišvengiamas. Pridėkime dar politinę suirutę šalyje ir matome labai nepalankų mišinį, sąlygojantį didelį finansinį nestabilumą.
Politinės pertvarkos daug kainuos ekonomikai
Skaičiuojama, kad Ukrainos finansavimo poreikis gali siekti 35 mlrd. JAV dolerių. Išsivaduoti iš Rusijos įtakos šaliai bus labai brangu, ir laukia pakankamai skausmingas ir ilgas pereinamasis periodas. Orientavimasis į Vakarus reikš ir nepalankesnes sąlygas perkant gamtines dujas iš Rusijos bei aibę struktūrinių pertvarkų. Tarptautinis valiutos fondas šiandien yra nusiteikęs suteikti Ukrainai reikalingą finansinę paramą.
Tačiau kaip ir 2010 metais, sąlygos bus griežtos. Veikiausiai bus keliama daug reikalavimų viešojo sektoriaus pertvarkymui, privatizacijai, įvairių išmokų augimo ribojimui ar net apkarpymui. Tačiau net ir Tarptautinis valiutos fondas šiandien gali nepadėti, jei Ukrainoje nebus suformuota vyriausybė. Bent jau laikina, su kuria būtų galima pradėti aiškesnes derybas. Tiek iš finansinio, tiek ir politinio stabilumo pusės Ukrainai svarbu kuo greičiau sušaukti išankstinius rinkimus. Be jų bus labai sunku derėtis su kreditoriais dėl finansavimo, kurio skubiai reikia.
Likimą lems daug kintamųjų
Per porą savaičių Ukrainos grivina nuvertėjo 15 proc., o šalies obligacijos vertinamos su itin didele atsarga ir už dviejų metų trukmės skolos vertybinius popierius rinkoje norima net 15 proc. metinio pajamingumo. „Po klaustuku“ ir Ukrainos BVP augimo prognozė ateinančiais metais. Nekalbant jau apie tai, kad yra rizika, kad šalis gali įsivelti į užsitęsiantį politinį karą ir kitokio pobūdžio neramumus, susijusius su naujais rinkimais ir besikeičiančia valdžia.
Ir net jei valdžios pasikeitimas įvyktų sklandžiai, šalies mokumo problemos sprendimas taps rimtu iššūkiu. Rusija Ukrainos atžvilgiu turi rimtų svertų, tokių kaip kaina, mokama už dujas. Sausio mėnesį Rusija sutiko sumažinti kainą maždaug trečdaliu, tačiau ją numatyta peržiūrėti kas ketvirtį. Šiuo metu Ukrainos likimas priklauso nuo labai daug kintamųjų ir bent jau kol kas neapibrėžtumas yra itin didelis, bet veikiausiai šaliai tai nepraeis be ekonominių padarinių ir neigiamo poveikio plėtrai artimiausiais metais.
Rūta Medaiskytė yra banko „Finasta“ ekonomistė
