Taip nekilnojamojo turto plėtotojams bei projektuotojams nuo sausio 1 d. įsigaliojusias Teritorijų planavimo įstatymo gaires brėžia advokatų kontoros „Sorainen“ partnerė, advokatė Aušra Mudėnaitė Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros konferencijoje „NT rinka 2014: Naujos galimybės“.
„Drįsčiau teigti, kad radikalių reformų gyventojams, norintiems statyti nuosavą namą, šioje srityje neįvyko. Žmogui, kuris planuoja statyti būstą mieste, sodininkų bendrijoje, galimybės išsiversti be detaliojo plano egzistavo ir iki tol. Jos ir išlieka.
Tačiau tie, kas vysto projektus miestuose – visose urbanizuotose ir komunikacijomis aprūpintose teritorijose – pasikeitimas esminis – daugeliu atveju nebereikia rengti detaliųjų planų. Šios teritorijos iki šiol neturi detaliųjų planų, tad atsiranda galimybė statyti nerengiant detaliojo plano. Tai vidutiniškai sutaupo metus laiko“, - teigė A.Mudėnaitė.
Ji taip pat teigė, kad nuo šiol į naujas teritorijas ateinantiems investuotojams bus sudėtingiau sutarti su kitų sklypų turėtojais.
„Iki šiol galiojo principas, kas pirmesnis, tas gudresnis. Jeigu vienas teritorijos naudotojas pirmasis spėjo nusitiesti inžinerinius tinklus į savo pastatą ir tų tinklų apsaugos zonos apėmė ir gretimo sklypo teritoriją, tai dažniausiai jokio sutikimo iš tokio kaimyno niekas neprašydavo.
Dabar įsigaliojo aiškus principas, jog privataus intereso naudai svetimos nuosavybės suvaržymas gali atsirasti tik Civiliniame kodekse nustatytais atvejais – susitarimu arba teismo sprendimu“, - paaiškino A.Mudėnaitė.
Dar neužstatytuose priemiesčiuose, kur nėra infrastruktūros, numatyta, kad teritorijos turėtų būti planuojamos kvartalais. Tokios iniciatyvos turėtų imtis arba miestai arba patys projekto plėtotojai. Tačiau A.Mudėnaitės nuomone, tai nebus paprasta.
„Planuodamas kvartalą tu turi būti visos žemės savininku arba su visais savininkais susitarti. Miestas turi teisę prašyti padengti ne tik planavimo procedūrų, bet ir jų įgyvendinimo išlaidas – inžinerinę infrastruktūrą, visuomeninius objektus. Tad čia plėtra bus dar sudėtingesnė nei iki šiol ir dar brangesnė“, - mano A.Mudėnaitė.
Ji daro išvadą, kad nuo šiol mažiau rūpesčių statytojai turės ir su viešojo intereso gynėjais.
„Viena vertus kaimynų įtaka sumažės, nes teisę ginčyti teritorijų planavimo dokumentą, bus galima jeigu pareiškėjas bus dalyvavęs teritorijų planavimo procedūros, teikęs pasiūlymus, skundęs ir kitaip aktyviai dalyvavęs plano rengime. Tai turėtų žymiai sumažinti atvejų, kai ginčai iškyla jau prasidėjus ar jau įsibėgėjus statyboms.
Rizika išlieka, kad įsigijęs žemę žmogus nebegalės skųsti kaimyninio sklypo savininkų veiksmų, jeigu to savo laiku nepadarė buvęs savininkas.
Be to, situaciją apsunkins tai, kad servitutai, apsaugos zonos, specialios sąlygos kaimyniniams sklypams galės atsirasti tik savininkų tarpusavio sutarimu“, - sakė A.Mudėnaitė.
Ji daro išvadą, kad reforma įneš daugiau sveiko proto, logikos, tiek teritorijų planavime, tiek žemėtvarkoje. Tačiau planavimo terminai, plėtros, vystymo tempai sumažės ne visiems. Laimėtojai yra vidutinių ir didelių įprastų objektų miestuose plėtotojai. Tai padės sutaupyti daug laiko ir nemažai lėšų.
