„Monte dei Paschi“ įkurtas Sienoje daugiau nei prieš pusę tūkstančio metų – 1472-aisiais. Tačiau iki gegužės, kai bankas privalės kur nors rasti pinigų ir padidinti kapitalą, liko vos keli mėnesiai.
Šis Italijos miestas daugeliui Lietuvos krepšinio gerbėjų žinomas dėl savo komandos „Montepaschi“, kurioje žaidė ir mūsų šalies krepšininkai Mindaugas Žukauskas, Rimantas Kaukėnas, Kšyštofas Lavrinovičius bei Jonas Mačiulis.
„Montepaschi“ krepšinio klubo šlovingi laikai liko praeityje: dabar komanda Europoje laikoma tik vidutinioke. Gali būti, kad jai teks smukti dar žemiau.
Mat pagrindinis jos rėmėjas – Tėvelis Monte, kaip banką „Monte dei Paschi“ iki šiol vadino Sienos gyventojai. Bet sutartis baigiasi birželį ir gali būti nepratęsta. Mat bankininkams ir be krepšinio rūpesčių per akis.
Pirko tarsi katę maiše
Toskanos regione įsteigto banko bėdos prasidėjo 2007-ųjų lapkritį, kai tuomečiai jo vadovai nusprendė įsigyti „Antonveneta“ banką. „Monte dei Paschi“ užmačios buvo nemenkos: po šio sandorio jis siekė tapti trečiu pagal dydį Italijos banku.
Italijos šiaurėje esančiame Paduvos mieste įkurtą „Antonveneta“ valdė ispanų „Santander“ bankas. Įdomiausia, kad Ispanijos bankas buvo ką tik nusipirkęs „Antonveneta“ ir už tai sumokėjęs 6,6 mlrd. eurų. Bet niekas netrukdė vos po poros mėnesių jį parduoti toskaniečiams. Tik už gerokai didesnę sumą – net 10 mlrd. eurų.
Prokurorai tik vėliau pradėjo aiškintis, kodėl „Monte dei Paschi“ vadovai pirko banką paskubomis, nesiderėdami ir nepatikrinę jo finansinės būklės.
Ranką ištiesė amerikiečiai
Netrukus paaiškėjo, kad „Antonveneta“ nuostoliai siekė beveik 8 milijardus eurų.
Tuometei Sienos banko vadovybei – prezidentui Giuseppe Mussari, generaliniam direktoriui Antonio Vigni ir Finansų departamento vadovui Gianlucai Baldassarri – teko didinti įstatinį kapitalą net 6 milijardais eurų, pasitelkus įvairius finansinius triukus.
Vienas jų – vadinamoji „Fresh“ operacija su amerikiečių banku „JP Morgan“ 2008-aisiais, pagal kurią „Monte dei Paschi“ gavo milijardo eurų paskolą.
Iš pirmo žvilgsnio galėjo atrodyti, jog amerikiečiai nusipirko Sienos banko akcijų. Bet iš tiesų jie jas pirko ne už grynuosius pinigus, o konvertuojamų obligacijų pavidalu. „JP Morgan“ negavo akcininkams priklausančios balso teisės, užtat išvengė rizikos prarasti pinigų tuo atveju, jei banko akcijų vertė kristų, ir užsitikrino palūkanas.
Tačiau svarbiausia, kad abi šalys nuslėpė nuo Italijos valdžios ir Europos centrinio banko tarptautinių reikalavimų nebeatitikusius duomenis apie „Monte dei Paschi“ tikrąjį turtą.
Sandoriai sukėlė skandalą
Sienos bankininkai tuo neapsiribojo. „Monte dei Paschi“ savo turtą susaistė tuomet populiariais finansiniais sandoriais – vadinamaisiais derivatyvais. Juos 2008–2009 metais italai sudarė su vokiečių „Deutsche Bank“ (sandoris „Santorini“) ir japonų banku „Nomura“ (sandoris „Alexandria“).
Šitaip „Monte dei Paschi“ perdraudė savo finansines operacijas, nuslėpdamas nuo Italijos centrinio banko jau patirtus nuostolius ir nelegalius susitarimus.
Prasidėjus pasaulinei finansų krizei, banko turėti vadinamieji „Santorini“ vertybiniai popieriai pridarė 220 milijonų eurų nuostolių. Norėdami pagražinti finansines ataskaitas, „Monte dei Paschi“ vadovai darsyk sudarė sandorį su vokiečių „Deutsche Bank“.
Pastarasis grynaisiais padengė „Santorini“ nuostolius ir už tai iš Sienos banko gavo ilgalaikių Italijos valstybės obligacijų už 2 milijardus eurų su 6 procentų palūkanomis. Obligacijas „Monte dei Paschi“ įsipareigojo atpirkti.
Buvo sudarytas ir vadinamasis „Alexandria“ sandoris su japonų „Nomura“, mainais už grynuosius perleidžiant valstybės obligacijų už 3 mlrd. eurų. Banko akcininkai apie tuomečių vadovų sprendimus išvis nebuvo informuoti.
Vyksta kaltininkų paieškos
Skaičiuojama, kad šie abejotini sandoriai 2012-aisiais istoriniam bankui pridarė 730 mln. eurų nuostolio. Teismai tarp bankų, kas dėl ko kaltas, tęsiasi iki šiol.
Buvę „Monte dei Paschi“ vadovai G.Mussari, A.Vigni ir G.Baldassarri kaltinami kliudę finansų priežiūros institucijoms, slėpę duomenis, nutekinę slaptą informaciją. Iki šiol Italijos bankas jiems ir kitiems susijusiems asmenims yra skyręs 10 milijonų eurų baudų.
Kritikos dėl nepakankamos kontrolės sulaukė ir Italijos bankas, kuriam tuomet dirigavo dabartinis Europos centrinio banko vadovas M.Draghi.
Prisidėjo ir vietos politikai
51 metų G.Mussari Sienos bankui jau nebevadovauja. Iš Kalabrijos regiono kilęs ir teisininko išsilavinimą Sienos universitete įgijęs veikėjas iš banko prezidento pareigų pasitraukė 2012-ųjų pavasarį. Tais pačiais metais „Monte dei Paschi“ patyrė 3,17 mlrd. eurų nuostolio. 2011-aisiais bankas buvo netekęs beveik 5 mlrd. eurų. Skaičiuojama, kad 2013-ųjų nuostoliai gali siekti dar milijardą.
Į viešumą iškilus žiniai apie abejotinus sandorius, G.Mussari teko atsistatydinti ir iš Italijos bankų asociacijos vadovo pareigų, kurias jis ėjo trejus metus.
„Šis bankas buvo sugriautas ne vieno žmogaus, kaip dabar norima parodyti. Prisidėjo ir arogantiški vietos politikai, atstovaujantys didžiausiai Italijos kairiųjų partijai. Jie sumąstė nusipirkti žmonių palankumą už pinigus, kurie buvo uždirbti per penkis šimtus metų.
Už tai atsakinga ir Sienos gyventojų bendruomenė, kuri tik stebėjo, bet nieko nedarė. Kalti ir visos Italijos politikai, kurie nesiėmė veiksmingos kontrolės, nes buvo patogiau leisti pinigus nei vargti bandant juos uždirbti“, – „Lietuvos rytui“ sakė 55 metų Sienos verslininkas Marco Paglialunga.
Jis 15 metų Briuselyje dirbo patarėju „Monte dei Paschi“ priklausančiame banke „Montepaschi Belgio“.
Veikė tarsi klanas
„Monte dei Paschi“ nuosmukio istorijoje išties svarbi pagrindinė jo akcininkė – Sienos savivaldybei priklausanti viešoji įmonė „Fondazione“, turinti 33,5 proc. banko akcijų. O Sienos miestą valdo centro kairiųjų dauguma.
„Fondazione“, įkurta beveik prieš dvidešimt metų, iš banko gautą pelną skirdavo miesto poreikiams, įvairioms organizacijoms ir projektams.
„Dėl banko patirtų nuostolių žlugo iki šiol taikyta finansavimo politika. Metų pabaigoje akcininkei „Fondazione“ nieko neuždirbus, pradėjo trūkti pinigų, kurie anksčiau miestą pasiekdavo per ją.
Daug pinigų buvo išleista tinkamai ir miestas išgražėjo, tačiau buvo gyvenama ne pagal savo galimybes“, – „Lietuvos rytui“ pasakojo pagrindinio Sienos naujienų portalo „SienaFree“ redaktorius 31-erių Giuseppe Nigro.
Valdančioji dauguma sprendė, kas vadovaus „Fondazione“ ir kam skirti iš banko gautą pelną. G.Mussari, prieš jam tampant „Monte dei Paschi“ prezidentu, 5 metus vadovavo būtent šiai įmonei.
„Sienoje visi žinojo apie galingą ir korumpuotą sistemą, kuri protegavo gimines ir draugus. Taip anksčiau ar vėliau turėjo baigtis, nes bankininkai buvo pasijutę pasaulio valdovais, galinčiais imtis bet kokių finansinių operacijų“, – nenorėjęs prisistatyti pavarde pasakojo 35-erių Sienos universiteto mokslininkas Giuseppe.
Skiriasi tėtis ir mama
Gelbėti istorinį banką, supirkusį 29 milijardų eurų vertės Italijos vyriausybės obligacijų, metėsi ir šalies vyriausybė. 2013-aisiais buvo išduota paskola, vadinamoji „Monti Bond“, kuri siekė 4 mlrd. eurų ir kurios palūkanos už praėjusius metus bankui atsieis 360 milijonų eurų.
Visai neseniai tarp naujų „Monte dei Paschi“ ir „Fondazione“ vadovų – tėčio ir mamos, kaip juos vadina Sienos gyventojai – įsiplieskė konfliktas.
Pagal įsipareigojimus, bankas 70 proc. „Monti Bond“ paskolos privalo atiduoti iki šių metų pabaigos, antraip valstybė jį nacionalizuos.Kad galėtų padengti šią dalį, naujasis banko prezidentas 56-erių Alessandro Profumo ir jo bendraamžis generalinis direktorius Fabrizio Viola siekė padidinti banko kapitalą 3 mlrd. eurų jau nuo šių metų sausio.
Tam pasipriešino naujoji „Fondazione“ vadovė 39-erių Antonella Mansi, kurią A.Profumo ir F.Viola apkaltino interesų konfliktu ir pagrasino atsistatydinsią. Bet kol kas viršų paėmė pagrindinė banko akcininkė – išsikovojo, jog sprendimas dėl kapitalo didinimo būtų atidėtas iki gegužės vidurio.
Agitavusi įsigyti „Antonveneta“ banką „Fondazione“ dėl to patyrė 340 mln. eurų nuostolio. Manoma, jog per artimiausius mėnesius savivaldybės įmonė bandys parduoti savo akcijas ir taip atsikratyti skolų kupros.
Tuo metu seniausias pasaulio bankas nusprendė mažinti išlaidas, iki 2017-ųjų uždaryti beveik 600 filialų, atleisti 8 tūkst. darbuotojų iš buvusių 30 tūkst.
Miestas neteko pajamų šaltinio
„Gyventojai banką vadindavo Babbo Monte (Tėvelis Monte. – Red.). Daug mano draugų išgyvena sunkų laikotarpį, nes nebėra tikri dėl darbo vietos. Esu nusivylusi tais, kurie sugriovė tai, ką mūsų protėviai sukūrė ir išgarsino“, – apmaudo neslėpė penkiasdešimtmetė Luisa, gyvenanti Sienoje ir dirbanti Toskanos regiono administracijoje.
„Jei reikėdavo pinigų ligoninei, naujam keliui nutiesti ar tradicinėms „Palio di Siena“ žirgų lenktynėms paremti, žmonės sakydavo, kad tuo pasirūpins Tėvelis Monte, – pasakojo verslininkas M.Paglialunga. – Kiekvienoje Sienos šeimoje buvo bent vienas narys, kuris iš banko gaudavo algą, dirbo advokatu, buhalteriu ar amatininku banko įkurtoje įmonėje. „Monte dei Paschi“ savo didžiuliais turtais dalijosi su miestu, turinčiu daugiau nei 50 tūkst. gyventojų.“
„Monte dei Paschi“ pavertė Sieną vienu turtingiausių miestų Italijoje. Studijų paskolos, vaikų darželiai, parama būsto nuomai ir kultūros projektams. Bankas Sienoje buvo tarsi valstybė valstybėje, pridėtinė vertė, skatinusi vystymąsi ir finansinę gerovę“, – teigė Sienos universiteto darbuotojas Giuseppe. Paties universiteto skolos siekia 200 milijonų eurų, tačiau „Monte dei Paschi“ istorija čia mažai kuo dėta.
