Rusijos centrinis bankas meta milijardus dolerių per dieną, kad sustabdytų rublio vertės smukimą. Turkai savo lirą gelbsti įvedę drakoniškas tarpbankines palūkanas. Argentina nustatė mokesčius net ir tiems, kurie internetu siunčiasi prekes iš užsienio, nes dolerių jai tragiškai trūksta, o pesas nenumaldomai sminga.
Nenuostabu, kad investuotojai bėga iš besivystančių šalių. Kompanijos „Emerging Portfolio Fund Research“ duomenimis, investicijų fondai iš šių valstybių akcijų rinkų vien per šių metų sausį atsiėmė 12,2 milijardo JAV dolerių. Beveik tiek pat, kiek per visus 2013-uosius (15 mlrd. dolerių).
Iš obligacijų rinkų patraukta dar 4,6 mlrd, JAV dolerių vertės kapitalo, rašo „vestifinance.ru“.
Tuo jau susirūpino net Tarptautinis valiutos fondas. „Sudėtinga įvardyti vieną priežastį, kodėl padėtis besivystančiose šalyse blogėja. Tačiau akivaizdu, kad daugelio šių valstybių skolinimosi užsienyje kaina auga, žaliavos pinga, o ekonomikos augimas lėtėja“, – rašoma TVF pranešime.
„Krizių pranašu“ vadinamas žinomas JAV ekonomistas, Niujorko universiteto profesorius Nourielis Roubini įspėjo, kad tokia padėtis turės įtakos viso pasaulio ekonomikai.
„Mano nuomone, daugelis šių valstybių tapo labai pažeidžiamos. Matome aiškius valiutų krizės Argentinoje požymius, lėčiau auganti Kinijos ekonomika irgi gali staigiai smigti žemyn. Daugelyje tokių šalių prisideda ir politinė krizė – Tailande, Ukrainoje, Turkijoje.
Kol kas matyti, kad išsivysčiusios šalys atsigauna. Tačiau pakilti pasaulio ekonomikai gali sutrukdyti būtent silpnos besivystančios rinkos“, – įspėjo N.Roubini.
