Pasak banko „Finasta“ vyriausiosios ekonomistės Rūtos Medaiskytės, palūkanų normos Europoje, o kartu – ir Lietuvoje, nedidės dar pakankamai ilgai. Tad ir banke laikomas indėlis kol kas užtikrins nebent minimalią grąžą. Vis dėlto, ką daryti jei yra poreikis taupyti lėšas?
Lietuvos gyventojai indėliuose trečiąjį 2013-ųjų ketvirtį laikė 29 mlrd. litų – vos 1 proc. mažiau nei praėjusiųjų metų pradžioje. Panaši padėtis ir Baltijos šalyse, ir visame Vidurio bei Rytų Europos regione.
Tačiau vargu ar šiais laikais, kai palūkanos itin žemos arba išvis nulinės, laikyti pinigus indėlių pavidalu yra normali investicija. O kur juos dėti, jei yra atliekamų?
„Šiuo metu stebime itin suaktyvėjusią nekilnojamojo turto rinką. Jei būstas įsigyjamas gyventi, tai, žinoma, tik pozityvi tendencija, kurią iš dalies lemia pagerėjusios vartotojų nuotaikos.
Tačiau nekilnojamuoju turtu kaip ilgalaike investicija vis dėlto reikėtų suabejoti. Visų pirma, tai stambus objektas, reikalaujantis daug lėšų, kurių ne kiekvienas turi.
Galų gale jį gali tapti sudėtinga realizuoti sunkiausiu ekonomikai laikotarpiu. Galima tik prisiminti 2009 metų krizės padarinius, kai būstų kainos ritosi keliasdešimt procentų“, – įspėjo R.Medaiskytė.
Anot jo, kaip lankstesnę ir būtent investavimui skirtą alternatyvą vertėtų rinktis investicinius arba savanoriškus pensijų fondus, pavienių įmonių ar valstybių obligacijas arba akcijas. Tačiau tokiu atveju reikia atkreipti dėmesį ir į riziką.
„Lietuvoje gyventojai 2012 metais sutaupė vos 0,9 proc. disponuojamų pajamų, kai Europos Sąjungoje ši norma siekia virš 11 proc., Lenkijoje ilgalaikė taupymo norma – 10 proc.
Atsižvelgiant gana mažas didžiosios dalies Lietuvos gyventojų pajamas, labai didelių galimybių taupyti papildomai šiuo metu vargu ar rasime. Tačiau pamąstyti apie kitokį jau turimų lėšų paskirstymą vertėtų. Eiliniam gyventojui gali būti verta dėmesį atkreipti į tokius savarankiškai pasirenkamus finansinius instrumentus kaip investiciniai fondai, trečios pakopos pensijų fondai ir investicinis gyvybės draudimas“, – aiškino R.Medaiskytė.
Anot jos, Vakarų Europoje indėliuose ir grynaisiais laikoma tik trečdalis finansinio turto. Lenkijos gyventojai taip pat pagal savo taupymo struktūrą labiau primena Vakarų Europą. Čia didesnė santaupų dalis nei Lietuvoje skiriama jau ilgalaikio taupymo priemonėms – pensijų fondams ir gyvybės draudimui.
Lenkijoje ši dalis sudarė apie 47 proc., Europos Sąjungoje – daugiau nei pusę viso gyventojų finansinio turto.
Didesnę dalį Lenkijos gyventojai skiria ir investiciniams fondams. Šiuo metu už metų trukmės indėlį didieji bankai siūlo net 0,5 proc. neviršijančias palūkanas, tuo tarpu Europos akcijos per 2013 metus brango 17 proc., o Vidurio Rytų Europos rinkoje obligacijų grąža siekė 3-4 proc.
„Žinant kokią nedidelę grąžą šiuo metu gali pasiūlyti eilinis indėlis, sudėtingesni kapitalo rinkos produktai, kurie nereikalauja didelių investavimo žinių, tikrai gali būti alternatyva drąsesniam lėšų paskirstymui“, – teigė banko „Finasta“ analitikė.
