Penkerius metus viename prekybos centrų dirbantis kurčiasis Mindaugas Stankus ir išmoko nuryti karčią piliulę, ir sulaukia padrąsinančių šypsenų, rašo „Lietuvos rytas“.
O iš nuolatinių prie jo kasos vis sukančių pirkėjų jis gauna net dovanų – šokolado, loterijos bilietą ar lapelį su jame užrašytu eilėraščiu.
M.Stankus neslėpė: prireikė nemažai laiko, kad ir jis įprastų dirbti girdinčiųjų apsuptyje, o pirkėjai įprastų prie jo ar kitų negirdinčių kolegų.
Tačiau jo likimo broliams ir sesėms ne visuomet sekasi įsitvirtinti darbo rinkoje. Tai parodo ir statistika: įsidarbinančių neįgaliųjų vis mažėja.
Išmoko nuspėti klausimus
Anksčiau vienoje maisto įmonėje staliumi, o kitoje – sausainių pakuotoju dirbęs 34 metų M.Stankus tvirtina, kad visuomenė vis palankiau žiūri į neįgaliuosius, bet dar nestinga ir tokių, kuriems trūksta geranoriškumo.
Rasti darbą jam sekėsi: prieš penkerius metus Kurčiųjų draugija pasiūlė įsidarbinti kasininku „Rimi“ parduotuvėje. Jau tuomet jis šiame tinkle nebuvo vienintelis kurčiasis.
Tačiau teko ir pačiam tapti lankstesniam: stengtis gestų nemokantiems girdintiems bendradarbiams viską paaiškinti aiškesniais judesiais ir to paties tikėtis iš aplinkinių.
Jei jis nori paprašyti pirkėjo centų, ore ar ant delno pirštu piešia apskritimus. Jei atsiskaitantiems kortele sąskaitoje nepakanka pinigų, rodo informaciją kasos aparate ir skėsčioja rankomis.
M.Stankus jau išmoko nuspėti, ką girdintysis norėsiąs pasakyti, kokių klausimų prie kasos gali iškilti.
Mažesnė darbuotojų kaita
Prieš metus „Rimi“ tinkle dirbo 94 neįgalieji, šiuo metu – 121. Įdarbindama neįgaliuosius įmonė lengvatomis nesinaudoja.
Per septynerius metus, kai čia pradėjo dirbti kurtieji, darbdaviai įžvelgė nuostabą sukėlusį dėsningumą: tuose prekybos centruose, kur dirba daugiau kurčiųjų, mažesnė darbuotojų kaita.
„Neįgalieji – tokie patys darbuotojai kaip ir sveikieji. Vieni labiau stengiasi, kiti mažiau. Vienas daugiau šypsosi, kitas – mažiau.
Dauguma jų tikrai labai vertina darbą, galimybę užsidirbti, kitiems labai patinka bendrauti su žmonėmis.
Tokie dažniau šypsosi ir kartais netgi gauna arbatpinigių ar gėlių“, – pasakojo prekybos tinklo atstovė Raminta Stanaitytė-Česnulienė.
Netikėtai ėmė „sveikti“
Makaronus gaminanti „Amber pasta“ turi socialinės įmonės statusą. Panevėžyje įsikūrusiame gamybos ceche daugiau nei pusė darbuotojų – neįgalieji: iš 80 – net 50.
„Sugriežtėjo taisyklės, patikrinimas, todėl neįgalieji staiga ėmė „sveikti“, nors išties jų sveikata prasta“, – kalbėjo „Amber pasta“ direktorius Marius Dužinas.
Prieš metus ši bendrovė turėjo neįgaliųjų socialinės įmonės statusą, mat didelė dalis darbuotojų buvo menkesnio darbingumo lygio – vadinamosios antros grupės. Tačiau įvertinus jų sveikatą iš naujo nustatytas aukštesnis lygis – trečia grupė.
Dažniausiai įmonėje „Amber pasta“ neįgalieji dirba pakuotojais arba krovėjais.
„Neįgalūs darbuotojai dažniau serga, jų darbo krūvis mažesnis, tad reikia didesnio kolektyvo.
Antai gamybos cecho vadovas per metus sirgo 4 mėnesius. Be to, neįgalieji turi savaite ilgesnes atostogas nei kiti darbuotojai.
Tačiau tai abipusė nauda: ir neįgalūs žmonės integruojasi į darbo rinką, ir verslui teikiamos lengvatos“, – sakė M.Dužinas.
Įsidarbina vis mažiau
Kasininku dirbantis M.Stankus sakė, kad ne visiems likimo broliams pasiseka įsitvirtinti darbo rinkoje. Tai rodo ir statistika.
Darbą jie dažniausiai suranda socialinėse įmonėse, kurioms privaloma priimti sveikatos sutrikimų turintį žmogų. Už tai jos gauna lengvatų.
2013-aisiais Lietuvoje įsidarbino 5 tūkst. neįgaliųjų, 855 iš jų – laikinai. 2012-aisiais šie rodikliai buvo didesni: atitinkamai 6078 ir 1036, 2011-aisiais – 6227 ir 1585.
Jų darbingumo lygis vertinamas 0–55 procentais. Kuo didesnis procentas, tuo žmogus darbingesnis.
Dirbančių neįgaliųjų gretos susitraukė ne tik dėl ne itin palankaus darbdavių požiūrio, bet ir dėl griežtesnės darbingumo nustatymo tvarkos.
„Sugriežtinus neįgalumo nustatymo kriterijus, asmenims sumažintos neįgalumo grupės, o jų sveikata juk nepagerėjo.
Pavyzdžiui, daugelis, kurie pagal senąją tvarką turėjo 3-ią grupę, dabar tapo darbingi, o tie, kurie buvo 2-os grupės, tapo 3-ios grupės neįgaliaisiais“, – aiškino Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) atstovė Milda Jankauskienė.
Griežtesnės kontrolės imtasi prieš kelerius metus, kai kilo įtarimų, kad neįgalumas kartais nustatomas nepagrįstai.
Pernai 14 proc. atvejų, kai buvo kreiptasi dėl neįgalumo įvertinimo pirmą kartą, medikų spėjimai nepatvirtinti ir neįgaliojo statusas nebuvo suteiktas.
„Iš esmės neįgaliuosius įmanoma įdarbinti tik socialinėse įmonėse, o kiti darbdaviai, jei ir įdarbina neįgalų žmogų, pageidauja, kad jis dirbtų kaip sveikas“, – sakė M.Jankauskienė.
Sulaukia šūsnių skundų
Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos (NDNT) direktorius Zdislavas Skvarcianas įsitikinęs: darbdavius skatinti lengvatomis nėra geriausia išeitis siekiant, kad kuo daugiau neįgaliųjų įsitvirtintų darbo rinkoje.
Jo nuomone, geresnis būtų kvotų nustatymo metodas, taikomas užsienyje, kai nustatomas procentas, kiek tam tikro dydžio įmonėje turėtų dirbti neįgaliųjų.
NDNT kasmet griežčiau vertina darbingumo lygį. Taip elgtis juos paskatino įtarimai, kad neįgaliojo statusas kartais suteikiamas nepagrįstai. Ypač daug tokių žmonių registruojama Šilutėje, Joniškyje, Telšiuose.
Pasak Z.Skvarciano, išties darbą gauti siekiantys neįgalieji džiaugiasi gavę palankesnį darbingumo įvertinimą.
Tačiau per metus tarnybai tenka nagrinėti apie 4 tūkst. skundų, kad buvo nustatytas per aukštas darbingumo lygis.
Darbą suranda mažiau nei pusė
Lietuvos darbo biržoje 2013 metais užregistruota 12,4 tūkst. neįgalių asmenų.
Didžiąją dalį sudaro asmenys, kuriems nustatytas 45–55 proc. darbingumas, arba, kaip buvo vadinama iki 2005 m. liepos 1 dienos, trečia invalidumo grupė. Tokios negalios ištiktų žmonių registruota daugiau nei trys ketvirtadaliai – 77,7 proc.
Daugiau nei penktadalį registruotų neįgaliųjų sudaro asmenys, turintys 30–40 proc. darbingumo lygį (buvusi antra invalidumo grupė).
Per 2013 metus įdarbinta apie 5 tūkst. neįgaliųjų – apie 40 proc. įsiregistravusių darbo biržoje.
Šiuo metu Lietuvoje veikia 134 socialinės įmonės, iš jų 68 – neįgaliųjų socialinės įmonės.
