„Ta suma siekia maždaug 1 mlrd. litų ir ji mums yra
išdėstyta per penkerius metus, tai įsivaizduojant, kad valstybė
per metus iš viso pasiskolina nuo 5 iki 10 mlrd. litų, nelyginant,
kokie tuo metu yra pinigų srautai - ar reikia tik deficitą
finansuoti, ar reikia paskolas išpirkti anksčiau išleistas. Tai ta
suma prie skolinimosi žmogui, kuris gyvenime nė vieno milijono nėra
matęs, nė pusės nėra matęs, ta suma gali atrodyti milžiniška,
bet valstybei tai nėra nepakeliama našta ar kažkoks papildomas
labai didelis finansinis įsipareigojimas prie tų įsipareigojimų,
kuriuos valstybė turi“, - pirmadienį LRT televizijai sakė
I.Šimonytė.
Laidoje dalyvavęs finansų ministras Rimantas Šadžius ją
patikslino, kad Lietuva į fondą per 5 metus turės sumokėti 800
mln. litų.
Pasak I.Šimonytės, jei Lietuva būtų įsivedusi eurą dar 2007
metais, už paskolas krizės laikotarpiu būtų reikėję mokėti
mažiau palūkanų ir nauda šaliai būtų kur kas didesnė.
„Jeigu mes tuo metu, 2007 metais būtume įstoję į eurozoną,
tai vertinant vien tai, kiek Lietuva, privatus sektorius permokėjo
palūkanų per visus tuos metus iki 2013 metų, tai permokėtos
palūkanos kelis kartus viršija tai, ką turėtume įmokėti kaip
papildomą paramą tai pačiai Graikijai skolinti“, - tikino
Lietuvos banko atstovė.
I.Šimonytė sakė, kad diskutuojant apie eurą, dažnai
pabrėžiama, kad Lietuvai neapsimoka jo įsivesti, nors toks
vertinimas nėra teisingas.
„Dabar yra atsiradęs toks motyvas, kad mums neapsimoka stoti į
eurozoną. Tai mes galime pagalvoti apie save kaip apie Europos
Sąjungos narius. Mes esame įpratę, kad gauname Europos Sąjungos
finansinę paramą. Bet mes gauname ją tik todėl, nes mūsų
išsivystymo lygis yra žemesnis nei Europos Sąjungos vidurkis.
Kažkada tai baigsis, ir kai tai baigsis, reikės remti tas valstybes,
kurios tuo metu bus mažiau pasiturinčios už mus. Ar mes tada
sakysime ne, ne, ne, mums neapsimoka būti Europos Sąjungoje?“, -
teigė I.Šimonytė.
