Lietuviai Latvijoje gali sužinoti, ką patirs po metų

Nuo sausio 1-osios latviai jau gali atsiskaityti eurais. Nesusipratimų, kaip ir tikėtasi, nepavyko išvengti. Nors jie daugiau komiški nei liūdni.

O būgštavimai dėl išaugsiančių kainų Latvijoje kol kas nepasitvirtino.

Degalai – veltui. Tai degalinių švieslentėse Naujųjų metų naktį išvydę latviai negalėjo patikėti savo akimis – šviečia nuliai. Nejaugi tai netikėta euro įvedimo dovanėlė? Gal reikia skubėti prisipilti pilną baką?

Nieko panašaus – tiesiog degalinės kelias valandas neveikė, kol degalų kainos buvo konvertuojamos iš amžiną atilsį lato į eurą.

O tuomet įsižiebė nauji skaičiai ir simboliai: vietoj įprasto 0,906 lato už populiariausio benzino litrą į 1,289 euro už tokį pat kiekį. Niekas nepasikeitė.

Dar visai neseniai kai kurie Latvijos vairuotojai rimtais veidais aiškino, kad, degalų kainoms pasiekus psichologinę ribą – 1 latą už litrą, persės ant dviračių arba rinksis visuomeninį transportą.

Dabar kainos – jau eurais, tačiau skaičius nei apvalus, nei grėsmingas psichologine prasme.

Tad prekybininkai jau pusiau juokais kalba, jog degalų kainas reikia pakelti iki 1,5 euro, kad būtų ko bijoti.

„Lietuvos ryto“ žurnalistui automobilių stovėjimo aikštelę rekomendavęs prižiūrėtojas pasigyrė, kad kaina nepasikeitė – reikia mokėti latą arba 1,42 euro už valandą. O konkurentai, anksčiau ėmę po 1,5 lato, dabar jau reikalauja po 2,5 euro (1,76 lato).

Latvijoje įvedus eurą, sausio 1-osios rytą kai kur galėjai pamatyti ir komiškų vaizdų. Prekybos centruose jų nestigo ir vakar.

Parduotuvių darbuotojai turi žongliruoti tarsi cirko artistai. Kainą pirkėjui pasako eurais ir išvysta trumpą sumišimą jo veide. Regis, nelabai patenkintas žmogus mintyse atlieka matematinius veiksmus, o netrukus išsitraukia telefoną su skaičiuotuvu.

Galiausiai pirkėjas atsiskaito latais – jie dar priimami. Bet jei atiduodi senąją valiutą, daugiau jos nebepamatysi, nes grąžą gauni eurais.

O jei moki eurais, tavo banknotas – naujas, šviežutėlis, su latviškais motyvais – tikrinamas ilgiau nei įprastai. Kad tik nebūtų padirbtas, juk ne visi gali greitai įprasti prie naujų pinigų, ypač pagyvenę žmonės. Jie į grąžą žiūri smalsiai, o dažnai ir nepatikliai – ar tik nebus apgauti.

„Atrodo kaip žaisliniai pinigai. Ar buvo verta?“ – klausia ne vienas pensininkas.

Dar kiti net nebando vargintis ir kasininkams įteikia specialius prieš kelias savaites Latvijos banko pristatytus krepšelius. Juose – krūvelė 10 latų vertės euro monetų – iš viso 14,23 euro naujaisiais pinigais.

„Imkite, kiek reikia“, – kone nugalėto kankinio balsu neatidarytą maišelį ištiesia garbaus amžiaus pirkėjas.

Su tokiais klientais viskas paprasta. Bet, neduok Dieve, jei pasitaiko „keitėjas“ – jis būtinai atsitempia kelis savo paties kruopščiai supakuotus maišelius su senaisiais santimais.

Išberia kilogramą kitą, matyt, ne vienus metus taupyklėje kauptų senųjų pinigų, o tada pardavėja turi skaičiuoti, konvertuoti ir viena akimi stebėti, kaip iš pykčio raudonuoja nekantraujantis pirkėjas eilės gale.

Tad nieko nuostabaus, kad eilės Rygos parduotuvėse šiomis dienomis – kaip per prieškalėdinius apsipirkimus. Bent vakar jos dar nemažėjo.

Tiesa, piktai nusiteikusių pirkėjų – mažuma. O dauguma – supratingų: „Juk ne iš dangaus euras nukrito – visi turėjo žinoti.“ Be to, niekas nesitikėjo, kad pirmosiomis dienomis viskas vyks sklandžiai.

Rygos centre įsikūrusios kavinės „Sala“ administratorė Jelena apskaičiavo, kad vakar iki pietų 30 procentų klientų atsiskaitė latais, 40 procentų eurais, o 30 procentų pasinaudojo banko mokėjimo kortelėmis. Juodos kavos puodelis čia kainavo 0,91 lato arba 1,23 euro.

Kad ir kaip būtų, artimiausias dvi savaites dar bus galima atsiskaityti ir latais, nors jų vis mažės.

Tiesa, kai kam tokie iššūkiai – pernelyg rimti.

Didelių eilių pasitaiko tik didžiuosiuose prekybos centruose, o mažesniesiems per sunku priimti dvi valiutas, todėl ant langų galima išvysti iškabas „Dėl techninių priežasčių uždaryta iki sausio 14 dienos“.

Mažųjų parduotuvių savininkai apskaičiavo, kad jiems verčiau iš viso nedirbti nei laikyti stambias sumas grynųjų.

Beje, atsiskaitantieji ne grynaisiais, o kortele irgi pastebi permainas. Ypač savo bankų sąskaitose.

Naujųjų metų išvakarėse visos sąskaitos iš pažiūros tapo malonesnės – juk skaičiai didesni. Automatiškai nustatytas kursas – už vieną latą 1,42 euro.

Taigi susidaro įspūdis, kad algos tarsi išaugo. Pavyzdžiui, pernai vidutinis atlyginimas siekė 500 latų, o dabar – 700 eurų.

Tačiau Latvija yra viena unikalių Europos šalių, kurioje buvo įvestas euras: nacionalinė valiuta vertingesnė už eurą. Ir tai turėtų džiuginti latvius. Kodėl?

„Pirmiausia todėl, kad prekybininkams sunku argumentuoti išaugusias kainas, net naudojantis pirkėjų sumišimu“, – paaiškino Latvijos vartotojų apsaugos centro vadovė Baiba Vituolinia.

Anot jos, latviai psichologiškai labiau pripratę prie mažesnių skaičių ir pirkėjai su siaubu žiūri į naujas kainas, kurios atrodo didesnės. Nors taip būna ne visada.

Juo labiau kad dar nuo praėjusio spalio pirkinių ir paslaugų kainas buvo privalu rašyti latais ir eurais – kad žmonės pratintųsi.

„Iš pirmo žvilgsnio net sunku atskirti, kuri kaina latais, o kuri – jau eurais. Kai iš pradžių pastebiu pastarąją, pagalvoju: „O Dieve, kaip pabrango!“ – prisipažino Vienoje Rygos parduotuvėje vakar apsipirkinėjęs Dainis Klimkanas.

Pavyzdžiui, litras pieno prieš kelias dienas kainavo 0,6 lato, o dabar – 0,85. Žinoma, jau ne latais, o eurais, be vis tiek ištinka nedidelis šokas.

Tačiau atidesni žmonės tikina, kad kainos išaugo ir realiai.

Antai pensininkas Arnis dažnai apsiperka centriniame Rygos turguje. Jis pastebėjo, kad prekeiviai jau sukėlė kainas – prieš kelis mėnesius eurais buvo rašoma viena kaina, dabar – kita.

„Bent kol kas statistika rodo ką kita. Per pastaruosius metus, nepaisant ekonomikos augimo, kainų lygis išliko stabilus, o per paskutinius 2013-ųjų mėnesius netgi užfiksuota defliacija“, – tvirtino banko „DnB Nord“ analitikas Peteris Strautinis.

Tad įvedus eurą staigaus kainų šuolio Latvijoje nesitikima. Kaip ir kritimo.

Dėl euro įvedimo pernelyg galvos nesuko ir Rygos požeminėje perėjoje išmaldos prašantis elgeta.

Per keturias–šešias čia praleistas valandas 10–15 latų susirenkantis žmogus sakė neabejojąs, kad duonai susirinks ir eurais. Prie jo kojų padėtame popieriniame puodelyje šalia jam įprastų latų ir santimų jau žvilgėjo ir naujos euro monetos.

„Euro įvedimą galiu palyginti su santuoka.

Apie nusisekusį ar nenusisekusį vedybinį gyvenimą galima kalbėti tik po tam tikro laiko“, – taip vaizdžiai „Lietuvos rytui“ kalbėjo banko „SEB Latvia“ analitikas Dainis Gašpuitis.

– Kalbant ekonomine prasme, galima ieškoti pliusų ir minusų, tačiau į euro įvedimą galima žvelgti ir per geopolitinę prizmę. Tai – Latvijos ateities klausimas.

75 procentai Latvijos ekonomikos susiję su Europos Sąjunga. Bet jei pažvelgsime į Rytus, pamatysime, kad ten irgi formuojasi sąjunga.

Todėl šis Latvijos žingsnis yra ne tik ekonominė, bet ir politinė integracija į euro zoną. Tai – žingsnis į pagrindinę rinką.

Nereikia tikėtis, kad prisijungimas prie euro zonos automatiškai pagerins ekonominę padėtį, nes ši valiuta tėra instrumentas, kuriuo mums reikės tinkamai naudotis, – kalbėjo D.Gašpuitis.

– Kaip euro įvedimas paveiks investuotojus?

– Tikimasi, kad atsiras papildomų investicijų.

Kai buvo paskelbta apie euro įvedimą, pajutome didesnį dėmesį mūsų ekonomikai iš Skandinavijos šalių, Airijos.

– Ko tikėtis paprastiems žmonėms?

– Pliusai – bus lengviau keliauti po euro zonos šalis, lengviau apsipirkti, bus galima palyginti kainas įvairiose šalyse.

Minusas – nebeliks nacionalinės valiutos. Be to, euro įvedimas suteiks galimybių pakelti kainas kai kuriose srityse. Manau, atsiras verslininkų, kurie tuo pasinaudos.

Kainos šiek tiek gali kisti ir dėl to, kad prieš euro įvedimą jos buvo prilaikomos. Kainų lygis turės susibalansuoti per pusmetį, gal metus.

Svarbiausia, kad nekiltų dujų, šilumos kainos. Kitos nusistovės, nes bus veikiamos konkurencijos.

– Kaip vyks valiutos keitimas?

– Daug žmonių pinigų keitimu net nesirūpino, paliko latus sąskaitose, kur jie sausio 1-ąją automatiškai buvo konvertuoti į eurus.

Grynuosius pinigus galima pasikeisti bankuose ar valiutų keityklose. Eilių prie valiutos keityklų nebuvo.

Nacionalinė Latvijos valiuta į eurus keičiama pagal dabartinį santykį – 0,70284 lato už eurą.

Numatytas dviejų savaičių pereinamasis periodas, per kurį galima atsiskaityti ir latais, ir eurais.

Sumokėjus latais, grąža atiduodama eurais. Išimtis taikoma tik visuomeniniame transporte – ten sumokėję latais, grąžą taip pat gausite senąja valiuta.

Galiu pasakyti, kad euro įvedimą mūsų šalyje galima laikyti pavyzdiniu.

– Ekonominė krizė Latvijai smogė smarkiau nei Lietuvai, tačiau eurą jūs įsivedėte pirmiau. Kaip tai jūs paaiškintumėte?

– Prieš krizę Lietuva buvo arčiau euro nei Latvija.

Pas mus krizė truko trejus metus, o Lietuvoje – trumpiau.

Kiekviena šalis rinkosi savo krizės įveikimo scenarijų.

Mūsų pasirinktas variantas – paimtos paskolos ir įsipareigojimai lėmė ne tik tai, kad turėjome sumažinti biudžeto išlaidas, stipriai save suvaržyti, bet ir mažą infliaciją.

Minėti suvaržymai ir skatino kuo greičiau įvesti eurą.

Bet tai, kad Lietuva eurą įsives tik kitąmet, nelaikau dideliu vėlavimu.

* Euro zonos šalyje cirkuliuojantys banknotai yra vienodi. Euro monetos turi vienodą reversą ir skirtingą nacionalinį aversą.

* Latvijos euro monetos yra trejopo dizaino. 1 ir 2 eurų monetose pavaizduota latvių tautos mergina (ši mergina buvo vaizduojama ant tarpukariu Latvijoje cirkuliavusios 5 latų monetos). Ant 10, 20 ir 50 centų monetų averso pavaizduotas didesnis Latvijos herbas, o ant 1, 2 ir 5 centų monetų – mažesnis.

* „Nacionalinės euro monetos pusės dizaino idėjų konkursas buvo paskelbtas 2003 metais. Klausta žmonių, ką jie norėtų matyti ant euro monetų.Buvo sulaukta apie 1800 įvairių idėjų. Nuspręsta euro monetoje pavaizduoti merginą, kurią visada matėme ant latviškų latų tiek prieškariu, tiek ir atkūrus nepriklausomybę. Iš pradžių buvo planuota ant monetos pavaizduoti ir Laisvės paminklą, bet toks dizainas neatitiko Europos centrinio banko reikalavimų – paminklas išlindo į monetos žiedą ir pakeitė vieną ES žvaigždžių.Kiekviena euro zonos šalis gali nuspręsti, ką kalti ant nacionalinio monetos averso. Pavyzdžiui, Airija ant visų aštuonių nominalų monetų pavaizdavo savo nacionalinį simbolį – keltų arfą. Italai pasinaudojo galimybe pavaizduoti aštuonis nacionalinius simbolius.Pamatę mūsų euro monetas daugelis užsieniečių ėmė klausinėti, iš kur pas mus tokia graži karalienė ar princesė. Teko paaiškinti, kad tai mergina, kuri visada buvo vaizduojama ant latviškų pinigų. Mūsų užsakymą vykdę Vokietijos monetų kalėjai tvirtino, kad tai – pačios gražiausios euro monetos, kurias jiems teko kalti. Juk graži mergina yra graži ir Latvijoje, ir Portugalijoje, ir Suomijoje. Todėl manau, kad mūsų monetos europiečiams patiks. Įvedus eurą latviškų simbolių neprarasime. Latvijoje nuo 2000-ųjų du kartus per metus išleisdavome proginę vieno lato vertės monetą, kurioje buvo vaizduojami įvairūs kiti simboliai. Ši tradicija bus išlaikyta ir įvedus eurą – ant atvirkštinės dviejų eurų monetų pusės kalsime latviškus simbolius“, – „Lietuvos rytui“ pasakojo Latvijos banko atstovas spaudai M.Gravytis.