„Mes patvirtinome bendrą požiūrį dėl vieningo pertvarkos
mechanizmo“, - spaudos konferencijoje Briuselyje po ES finansų
ministrų tarybos „Ecofin“ susitikimo sakė Lietuvos finansų
ministras Rimantas Šadžius.
Kaip po ministrų tarybos sakė R.Šadžius, sunkiose derybose
priimtas sprendimas, jog bankų pertvarkos fondas turi būti
suformuotas iš pačių bankų įnašų.
„Vienas naujas elementas, kuris labai sunkiose diskusijose gimė,
- tai suvokimas, kad bankų pertvarkos fondas turi būti suformuotas
iš pačios finansų pramonės lėšų, neliečiant mokesčių
mokėtojų“, - sakė jis.
Tačiau, anot Lietuvos finansų ministro, „neatmestinas variantas,
kad tam tikrais sunkiais momentais valstybei tektų laikinai
panaudoti, investuoti ir savo iždo lėšas - kol nesurinkta iš
bankų“.
„Po to tos sumos būtų kompensuojamos iš bankų įnašų“, -
pabrėžė jis.
Anot jo, fondas pradiniame etape bus sudarytas iš atskirų fondų
valstybėse narėse: „Iki kol sukaks dešimt metų ir bus pilnai
surinktas, jisai sudaromas iš atskirų valstybių kišenėlių,
palaipsniui vis didesnė kiekvienos valstybės surinktų lėšų dalis
pateks į bendrą pertvarkymo fondą“.
Ministro aiškinimu, valstybė palaipsniui galės disponuoti vis
mažesne dalimi nacionalinio fondo lėšų, bet galės pasinaudoti
bendru fondu.
„Po dešimties metų tai bus vieningas fondas“, - teigė
R.Šadžius.
Iki 2025 metų į bendrą bankų pertvarkymo fondą turėtų būti
surinkta 55 milijardai eurų renkant po 1 proc. nuo visų bankuose
esančių indėlių.
Sutarta, jog fondo valdyba veiks Briuselyje.
Ministras aiškino, kad Europos Komisijos pasiūlytas bankų
pertvarkos mechanizmas buvo padalintas į du atskirus dokumentus:
Europos Sąjungos reglamentą ir tarpvalstybinį susitarimą.
Pastarasis nustato valstybių, dalyvaujančių Bankų sąjungoje,
pareigą surinkti įmokas iš savo šalies finansų institucijų ir
perduoti jas į bendrą fondą. Kaip fondo lėšos bus naudojamos,
nustatys reglamentas.
Pasak R.Šadžiaus, tarpvalstybinis susitarimas turėtų būti
pasirašytas per artimiausius du mėnesius.
Ministras sakė, kad beveik visos ES valstybės - net ir
neįsivedusios euro - domisi galimybe prisijungti prie Bankų
sąjungos.
„Man susidarė įspūdis, kad visos, išskyrus Švediją ir
Didžiąją Britaniją, visos kitos labai intensyviai domisi šitomis
derybomis“, - sakė R.Šadžius.
„Mes kuriame revoliucinius pokyčius Europos finansiniam
sektoriui, kad mokesčių mokėtojai nebeturėtų mokėti už bankų
padarytas klaidas, ar kai jie susiduria su krizėmis“, -
ketvirtadienį spaudos konferencijoje teigė už vidaus rinką ir
paslaugas atsakingas eurokomisaras Michelis Barnier (Mišelis
Barnjė).
Pasak jo, Komisija sutinka ne su visais vieningo bankų pertvarkos
mechanizmo punktais, tačiau ministrų susitarimą laiko svarbiu
proveržiu.
„Komisija nesutinka su kiekvienu susitarimo punktu, tačiau tikras
progresas, stiprus progresas yra padarytas per trumpą laiką“, -
tikino eurokomisaras.
Kitąmet ES pirmininkaujant Graikijai dėl pertvarkos mechanizmo
tarp Europos Parlamento, Komisijos ir Tarybos prasidės trialogai.
R.Šadžius tikisi, kad galutinį susitarimą pavyks pasiekti
balandį.
Pirmasis Bankų sąjungos plano etapas - vadinamasis Bendras
priežiūros mechanizmas, euro zonos bankų priežiūros sistema -
buvo patvirtintas spalio mėnesį. Jis pradės veikti kitų metų
lapkritį.
Pertvarkos mechanizmas turi pradėti veikti kartu su priežiūros
mechanizmu, kitu atveju pastarasis neteks prasmės, nes išaiškinus
problemas bankuose, nebūtų galima jų spręsti. Pertvarkos
mechanizmas bus taikomas žlungančių bankų problemoms spręsti. Jį
taip pat reikės papildyti indėlių garantijų sistema. Dėl jos ES
Tarybai pirmininkaujančios Lietuvos derybininkai su Europos
Parlamentu galutinai sutarė antradienį, BNS sakė R.Šadžius.
Į Europos centrinio banko priežiūrą, kuri apims 160
stambiausių ir sistemiškai svarbiausių bankų ES, patektų trys
Lietuvos finansų grupės - SEB, „Swedbank“ ir DNB. Lietuva šio
mechanizmo dalimi taptų automatiškai, jeigu įstotų į euro zoną
2015 metais.
Tuo metu bankų pertvarkymo mechanizmas, anot ministro, galiotų
visiems Lietuvoje registruotiems bankams.
