Bitcoinai – tai 2009 m. nežinomo asmens ar net kelių asmenų grupės, pasivadinusios Satoshi Nakamoto, sukurta kriptografinė elektroninė valiuta. Ši valiuta nėra leidžiama centrinio banko, nėra padengta jokia kita valiuta ar tauriaisiais metalais, o jos kainą reguliuoja paklausos ir pasiūlos mechanizmas. Nėra vieno aiškaus atsakymo į klausimą, kodėl buvo sukurta ši elektroninė valiuta, tačiau manoma, kad šios valiutos atsiradimo priežastys yra susijusios su pasaulinės finansų krizės metais išaugusiu nepasitikėjimu finansų institucijomis, nepasitenkinimu centrinių bankų vykdoma ekspansine monetarine politika. Yra taip pat manančių, kad tai galėjo būti tiesiog talentingo studento hobis.
Nuo 2013 m. pradžios labai išaugus šios elektroninės valiutos paklausai, bitcoinų kaina šovė į neregėtas aukštumas – per metus valiutos kaina išaugo daugiau nei 10 000 proc. ir šių metų lapkričio mėnesį perkopė simbolinę 1 000 JAV dolerių ribą. Tiesa, Kinijos centriniam bankui uždraudus šalies finansų institucijoms prekiauti šia valiuta ir kurti finansinius instrumentus susietus su šia valiuta, jos kaina smuko ir šių metų gruodžio viduryje jau siekė „tik“ 850 JAV dolerių. Išaugus bitcoinų populiarumui, įmonių, priimančių atsiskaitymus šia valiuta, tinklas taip pat labai išsiplėtė. Dar neseniai šia valiuta būdavo galima atsiskaityti tik už įvairias internetines paslaugas, tačiau pastaruoju metu vis daugiau maitinimo, apgyvendinimo, kelionių organizavimo, teisinių paslaugų ir dar kitokių įmonių priima atsiskaitymus bitcoinais. Neseniai šia virtualia valiuta buvo atsiskaityta už išskirtinį automobilį „Lamborghini”, kiek anksčiau – už elektromobilį “Tesla”.
Pagrindinės priežastys, lėmusios šios virtualios valiutos populiarumo augimą, yra susijusios su tam tikromis bitcoinų savybėmis, kurios jų naudotojams yra svarbios. Visų pirma, atliekant pavedimus bitcoinais tarp pirkėjo ir pardavėjo nėra tarpininkų, todėl jie atliekami daug greičiau ir kainuoja pigiau nei vykdant sandorius tradicine valiuta per bankinę sistemą. Antra, atsiskaitant šia valiuta nereikia pateikti jokių asmeninių duomenų, todėl visi sandėriai yra anonimiški. Ir trečia, į apyvartą išleistas bitcoinų kiekis yra ribotas, tai yra, jų niekada nebus daugiau nei 21 milijonas. Tai reiškia, kad centriniai bankai negali sumažinti jų vertės didindami šios valiutos pasiūlą, taigi infliacijos rizika išnyksta. Dėl šių priežasčių bitcoinai sparčiai populiarėja šalyse, pasižyminčiose aukšta infliacija ar griežtais kapitalo judėjimo ribojimais.
Vis dėlto, nepaisant paminėtų privalumų, ši virtuali valiuta turi ir daug trūkumų. Augant bitcoinų kainai, daugėja ir jų pavogimo bei sukčiavimo atvejų – šiuo metu neegzistuoja jokia bitcoin naudotojų apsauga. Be to, dėl sistemos anonimiškumo ja galima lengvai atsiskaityti už nelegalias prekes ir paslaugas, pavyzdžiui, ginklus, narkotikus, prostituciją, taip pat plauti pinigus. Dar vienas trūkumas yra tai, jog valiutos kaina yra labai nepastovi ir bet kokie šalių centrinių bankų ar kitų institucijų atstovų pasisakymai bitcoin prekybos ar reguliavimo klausimais turi didelį poveikį šios valiutos rinkos kainai. Kol nebus sukurtas aiškus ir pastovus bitcoin valiutos reguliavimo mechanizmas, mažai tikėtina, jog bitcoinų kaina taps stabilesnė ir valiuta galės tapti patikima atsiskaitymo ir vertės kaupimo priemone. Dėl minėtų priežasčių net patys bitcoin naudotojai pritaria, kad šiai elektroninei valiutai reikalingas šioks toks reguliavimas, kuris užkirstų kelią nelegalių prekių ar paslaugų prekybai, pinigų plovimui, apsaugotų vartotojus ir taip didintų pasitikėjimą šia valiuta. Tad tolesnis bitcoin valiutos egzistavimas ir jos raida priklausys nuo jos reguliavimo.
Turbūt būtų naivu neigti, kad pastarasis bitcoin valiutos kainos augimas yra dar vienas kainų burbulas. Vis dėlto dauguma investuotojų ir valiutos naudotojų yra įsitikinę, kad bitcoin yra pradžia kažko naujo, kas gali sukelti revoliuciją finansų sektoriuje ar net visoje ekonomikoje. Nepaisant to, kokia bus bitcoin valiutos ateitis, greičiausiai kursis ir egzistuos kitos alternatyvios elektroninės valiutos. Tačiau aišku viena – jomis spekuliuoti nereikėtų tikintis iš to praturtėti.
Laura Galdikienė yra „Swedbank“ ekonomistė
