„Nuostolius, kokie jie bebūtų, draudikai „sugers“, juolab kad įsijungs ir perdraudimo kompanijos. Tačiau pačius klientus tai verčia permąstyti savo strategiją, savo verslo viziją.
Po įvykio Rygoje jau buvo atvejų ir Lietuvoje, ir Latvijoje, kai mūsų draudėjai patys kreipėsi ir paprašė padidinti draudimo sumas“, - pasakojo draudimo kompanijos „Lietuvos draudimas“ generalinis direktorius Kęstutis Šerpytis.
Jis taip pat vadovauja ir vienai didžiausių Latvijos draudimo įmonių „Balta“. Ši bendrovė buvo apdraudusi „Maxima“ parduotuvės architekto civilinę atsakomybę. Reikalinga suma šiuo metu jau rezervuota, o ji bus išmokėta tuo atveju, jei bus nustatyta paties architekto kaltė.
„Po šio įvykio daugelis turės susimąstyti. Pavyzdžiui, Latvijoje architekto privalomo civilinės atsakomybės draudimo suma siekia 300 tūkstančių latų. Pusantro milijono litų. Kas tai yra tuo atveju, kai įvyksta tokia tragedija? Niekis“, - teigė K.Šerpytis.
Tiesa, jo nuomone, ši nelaimė nei Latvijoje, nei Lietuvoje neturėtų paveikti draudimo tarifų.
Užtat juos į viršų gali gerokai truktelti stichinės nelaimės, kurių kasmet daugėja. Laimei, Lietuvą kol kas šiais metais aplenkė šalia siautę uraganai. Tačiau pasaulio tendencijos kelia nerimą.
Pavyzdžiui, 1990 metais visame pasaulyje draudikų atlyginti nuostoliai dėl stichinių nelaimių siekė apie 25 milijardus JAV dolerių. 2005 ir 2011 metais jie gerokai perkopė per 100 milijardų JAV dolerių.
„Draudimo kompanijos pačios kaip ir nemoka pinigų, jos veikia kaip administratorės. Tuos pinigus, kuriuos tenka skirti nuostoliams atlyginti, suneša patys draudėjai. Tad jei stichinių nelaimių gausės, draudimo kainos irgi kils“, - žodžių į vatą nevyniojo K.Šerpytis.
Kol kas šie metai draudikams palankūs. Ne gyvybės draudimo rinka Lietuvoje jau atsigauna po nuosmukio: šįmet draudimo įmokos turėtų išaugti 9,2 procento ir siekti maždaug 1,3 mlrd. litų.
Pasak bendrovės „PZU Lietuva“ generalinio direktoriaus Mariaus Jundulo, tai yra daugiau, nei draudikai tikėjosi šių metų pradžioje.
Žvelgdamos į artimiausius keletą metų draudimo kompanijos irgi tikisi panašaus rinkos augimo. Nemažai vilčių siejama su transporto draudimu.
„Lietuvos automobilių parkas iš lėto atsinaujina. Draudikai mato teigiamus automobilių prekybos ženklus – draudimo portfelyje daugėja naujų automobilių. Tiesa, reikia konstatuoti, kad Lietuva ir Latvija kartu sudėjus nuperka tiek naujų automobilių, kiek viena Estija.
Taigi automobilių prekybos rinka dar turi daug potencialo plėstis – tą matome iš gerokai mažesnės kaimyninės šalies pavyzdžio“, - sakė M.Jundulas.
