Šiuo klausimu esame ypač susiskaldę – vieni euro nori, kiti – smarkiai abejoja jo teikiama nauda ir mieliau liktų su įprastais litais. LB vadovo manymu, tai nėra blogai.
„Svarbiausia, kad lietuviai nėra abejingi“, – žurnalo „IQ“ redakcijos surengtoje konferencijoje „Pasaulis 2014“ sakė jis.
Kai kam abejonių dėl euro įvedimo kelia galimas kainų šuolis. V.Vasiliauskas jau anksčiau yra sakęs, kad jo, greičiausiai, neišvengsime.
Tačiau euras paveikti turėtų tik maždaug ketvirtadalį viso vartotojo krepšelio kainų.
„Labiausiai brangs ne pirmo būtinumo paslaugos, pavyzdžiui, maitinimasis kavinėse, būsto ar automobilių remontas. Estijoje didėjo kainos kirpyklose, pramogavimo vietose“, – vardino V.Vasiliauskas.
Latviai euro nenori, bet turės
Kartu su LB vadovu konferencijoje dalyvavęs Stokholmo ekonomikos mokyklos Rygoje profesorius Mortenas Hansenas pastebėjo, kad visose šalyse euro įvedimui paprastai pritaria „elitas“.
Pavyzdžiui, Latvijoje, kur jau nuo sausio 1 dienos visur bus atsiskaitoma eurais, naujajai valiutai pritaria vos penktadalis gyventojų.
„Latviai yra gana nacionalistiški, kaip ir, pavyzdžiui, britai, sakantys, jog ant savo monetų nori matyti karalienę“, – dėstė M.Hansenas.
Tačiau priežasčių, kodėl latviai nenori euro yra pačių įvairiausių. Bijoma visko – nuo infliacijos ir graikų išlaikymo iki defliacijos.
M.Hanseną labiausiai stebina tie, kurie galvoja, kad keisdami latus į eurus jie praras 30 proc. savo pinigų vertės.
Profesorius įspėjo, kad panašių nepaaiškinamų baimių atsiras ir Lietuvoje, nes žmonės labiau pasitiki ne kokiais nors ekspertais, o savo draugais, kurie atkartodami, ką jiems sakė svainio pažįstamo giminaitis, gali prisigalvoti pačių netikėčiausių versijų.
„Net ir pačiose didžiausiose savo fantazijose, jūs negalėtume sugalvoti to, ko prisimąsto žmonės“, – įspėjo jis.
M.Hansenas išvardino priemones, kuriomis galima kuo labiau sumažinti visuomenės nepasitikėjimą euru. Tai – kainų abiejomis valiutomis skelbimas, verslininkų pasižadėjimas nesukčiauti, informacija rusų kalba, pradinis eurų rinkinys.
Tačiau svarbiausia, kad žmonės suprastų, ką euro įvedimas reiškia.
„Jei dar nežinote, kokie yra Mastrichto kriterijai, patikėkite, kad jau kitų metų pradžioje juos tikrai žinosite, nes apie tai kalbės visi ir visada“, – juokavo latvis.
Jis taip pat šmaikštavo, kad jaučiasi pakylėtas dėl to, kad jį pakvietė papasakoti apie savo šalies patirtį, nes Latvijos retai klausiama, ką daryti.
Laukti negalima
M.Hansenas sakė, kad Lietuvai geriau nelaukti ir eurą įsivesti jau 2015 m., nes veliau to padaryti gali nebebūti galimybės.
Viskas atsiremia į infliacijos kriterijų, nes tarp euro zonos šalių visada bus tokių, kur infliacija yra ypač maža. Tuo metu tiek Estijoje ir Latvijoje, tiek Lietuvoje ji istoriškai beveik visada būdavo aukštesnė.
Profesoriaus manymu, dėl euro ateities nerimauti nereikėtų. Europos centrinis bankas (ECB) savo darbą atlieka gerai, o jo vadovas Mario Draghi nuolat kartoja, kad padarys viską, ko tik reikia, kad valiuta išliktų.
„Galbūt ir gerai, kad mūsų finansų sistemos priežiūra pereina į Frankfurto ir Briuselio rankas ir kai kurie Latvijos politikai nebelaikys vadžių“, – sakė M.Hansenas.
V.Vasiliauskas pastebėjo, kad jei Lietuvai bus leista įsivesti eurą, tada trijų didžiausių Lietuvoje veikiančių bankų – SEB, „Swedbank“ ir DNB – priežiūra taip pat pereitų ECB.
O kas daugiau?
Tiek V.Vasiliauskas, tiek M.Hansenas iškėlė klausimą, kokia dar galėtų būti alternatyva eurui. Nei vienas jų negalėjo rasti konkretaus atsakymo.
LB vadovas sakė, kad narystė euro zonoje yra nuoseklus Lietuvos žingsnis jos pinigų politikos istorijoje. Dar 1994 m. litas buvo „pririštas“ prie JAV dolerio, o 2002 m. pereita prie euro.
Tiesa, teoriškai Lietuva galėtų nieko nekeisti arba pasitraukti iš pinigų sąjungos, tačiau V.Vasiliausko manymu, tai nebūtų protinga.
„Esame maža ir atvira ekonomika, todėl mums ypač svarbus stabilumas. Patys žinote, kokių galimų įtakų gali atsirasti šioje pasaulio šalyje“, – apie kaimynus iš Rytų užsiminė jis.
Bendrai paskaičiavęs euro įvedimo Lietuvoje naudos ir sąnaudų balansą LB teigia, kad svarstyklės Lietuvai krypsta į žalią pusę.
Daugiausiai užmokėti teks 2015 m., o vienkartinės euro įvedimo sąnaudos gali siekti nuo 0,5 iki 0,7 šalies BVP, tai yra 660-920 mln. Lt.
Tačiau pats BVP įvedus eurą galėtų augti 1,80-1,9 proc.
V.Vasiliauskas išvardino, kokius pagrindius iššūkius Lietuvoje 2015 m. įvedant eurą jis mato dabar. Visų pirma, svarbu laiku priimti atitinkamus įstatymus, taip pat tikslui pakenkti gali artėjantys rinkimai.
Be to, problemų iškelti gali prastas bendradarbiavimas tarp valstybės institucijų, prastai informuoti piliečiai ir neramumų kelianti bendra padėtis euro zonos šalių ekonomikose.
