E.Marcegaglia sakė, kad ES, norėdama padidinti verslo konkurencingumą, turi plėtoti skalūnų dujų gavybą bei sumažinti subsidijas atsinaujinantiems energetikos šaltiniams, kurie smarkiai padidina verslo išlaidas energetikai.
– Pirmiausia, ką manote apie Lietuvos pirmininkavimą Europos Sąjungos tarybai, ką Lietuva padarė, kad pagerintų verslo sąlygas?
– Jeigu atvirai, mes esame patenkinti šiuo pirmininkavimu, nes požiūris buvo pragmatiškas, skatinantis konkurencingumą ir, turiu pasakyti, kad šio pirmininkavimo metu mes, „Business Europe“, buvome labai stipriai įtraukti – atvirai, labiau nei per praėjusį prezidentavimą.
Mes turėjome galimybę dalyvauti Konkurencingumo taryboje Vilniuje. Taigi, mes buvome įtraukti į diskusijas apie energetikos kainas, pramonės politiką, konkurencingumą, tad mūsų nuomonė labai teigiama. Nenoriu sakyti, kad mes to nesitikėjome, bet mes nežinojome (kaip bus – BNS), nes tai buvo pirmasis kartas, kai Baltijos šalis pirmininkavo ES, tad nežinojome, bet esame labai patenkinti.
Taip, kaip mus įtraukė ir ko pasiekė – vidaus rinkos klausimai, Bankų sąjunga, pasiektas susitarimas su EIB ir struktūriniais fondais dėl priėjimo prie finansinių išteklių padėti mažoms ir vidutinėms įmonėms. Kai kurie klausimai mums labai svarbūs, tad mes manome, kad Lietuva labai gerai pasidarbavo.
– Lietuva planuoja 2015 metais įsivesti eurą, Latvija jį įsives jau po mėnesio, Estija jau turi eurą. Daug kalbama, kad tai gali pritraukti investicijas. Kaip jūs manote, ar euro įvedimas pritrauks Vakarų Europos įmonių investicijas į Baltijos valstybes?
– Jūs jau turite labai įdomius metus Lietuvoje. Esate greičiausiai auganti valstybė Europos Sąjungoje, jūsų BVP auga apie 3 proc., tad jau turite labai gerą poziciją.
Manau, kad jūs ankstesniais metais teisingai pasielgėte, spręsdami deficito, viešųjų finansų deficito, skolos klausimus, atlikote daug reformų. Taigi, jei prisijungsite prie euro zonos, tai padės pritraukti investicijas, pagyvins prekybą, eksportą ir importą.
Tad aš tikrai manau, kad jeigu jūs įsivesite eurą, daugiau Vakarų Europos investicijų ateis į šalį. Taip įvyks dar ir dėl to, kad jūsų situacija yra labai įdomi. Žinoma, esate maža valstybė ir negalite tikėtis milijardų investicijų, bet manau, kad euras galėtų išplėsti investicijas ir prekybą.
– Vienas mūsų privalumų – žemesni atlyginimai nei Europos Sąjungoje. Tarkime, įsivedus eurą, atlyginimai pradės greičiau augti, ar tada dar galime tikėtis investicijų augimo, juk būsime praradę vieną savo privalumų?
– Žinote, iš vienos pusės, jūs galite prarasti šiek tiek privalumų, tačiau jei turėsite aukštesnius atlyginimus, galite turėti augančią vidaus paklausą, nes žmonės turės daugiau pinigų.
Taigi, tai reiškia, kad jūs galite pasidaryti įdomesni kitoms šalims ir taip pritraukti investicijas. Jūs prarasite šiek tiek konkurencingumo, bet gausite investicijų, nes kai kurios kompanijos bus sudomintos didesne Lietuvos vidaus paklausa.
– Kalbant apie energijos kainas, ką ES turėtų padaryti, kad sumažintų jas?
– Mes turime poziciją šiuo klausimu. Pirmiausia, turėtume siekti tik vieno ES emisijos mažinimo tikslo. Dabar mes turime tikslus dėl atsinaujinančių šaltinių, energijos efektyvumo, tikslą dėl anglies dioksido sumažinimo. Manome, kad reikia turėti vieną tikslą, ir nenorime vienpusiško požiūrio.
Pastaraisiais metais Europos Sąjunga siekė anglies dvideginio išmetimo mažinimo – ir visai nesvarbu, kas vyksta likusiame pasaulyje. Pavyzdžiui, 2013 metais Europos emisija sieks tik 4 procentus pasaulinės emisijos. Tad jeigu mes ją sumažinsime 50 proc., tai pasaulinę emisiją sumažins tik 2 proc. Taigi, pirmiausia nereikia turėti vienpusiškų idėjų dėl emisijos mažinimo, nes tai reikš didesnes kainas.
Antra, skalūnų dujų išnaudojimas. Kodėl gi ne? Europoje dauguma valstybių stabdo šią galimybę. Mes manome, kad turėtume daugiau investuoti į energetikos technologijas, taip pat turėtume mažinti subsidijas atsinaujinantiems energijos šaltiniams. Nežinau, ar tai yra Lietuvoje, bet Vokietijoje subsidijos yra labai aukštos ir tai lemia labai aukštą energijos kainą, tad per keletą metų turėtume sumažinti tai. Ir taip pat turėtumėme daugiau dirbti ties energetikos jungtimis Europoje.
– Paminėjote skalūnų dujų išgavimą. Tačiau daugumoje ES valstybių, taip pat ir Lietuvoje, yra susidariusi neigiama viešoji nuomonė apie skalūnų dujas. Kaip verslas galėtų keisti šią nuomonę?
– Mes turėtume parodyti ir pademonstruoti, kad šios technologijos baimė... Jūsų prezidentė taip pat tai sakė, kad ši europiečių baimė yra tai, kad technologija yra amerikietiška, ne europietiška, tad atsiranda atmetimas.
Mes turėtume suprasti, kokia tai technologija, kad nėra rizikos sveikatai ir turėtume pademonstruoti kokie būtų privalumai – ne tik verslui, bet ir vartotojams, kurie turėtų žemesnes kainas. Juk skalūnų dujų kaina sudaro vieną penktąją kainos, kurią dabar turime Europoje. Aš tikrai manau, kad rizika yra labai maža ir reikia parodyti, kad privalumai žmonėms yra labai aukšti.
– O kaip Europos verslą paveiks tai, kad Ukraina ir ES nepasirašė asociacijos sutarties?
– Mes manome, kad Ukraina yra didelė ir įdomi valstybė, ji taip pat turi daug išteklių. Tad, žinoma, turėti gerą sutartį tarp Europos ir Ukrainos, mano nuomone, būtų privalumas abiems pusėms – Europos ir Ukrainos verslui, nes tarp jų vyktų didesnė prekyba.
Daugiau įmonių ir investicijų atvyktų iš Europos ir Ukrainos ir atvirkščiai. Tai taptų privalumu, skatinančiu BVP augimą. Tad mes manome, kad nors ši sutartis nepasirašyta, mes turėtume grįžti prie jos ir, manau, verslas taip pat gali turėti vaidmenį šiame procese, padėdamas šioje sudėtingoje politinėje situacijoje.
– Skeptikai teigia, kad galbūt Ukraina pasielgė teisingai, nepasirašydama sutarties ir taip apsaugodama savo rinką.
– Matėte, kas įvyko jūsų valstybėje, Baltijos šalyse, taip pat Lenkijoje, Rumunijoje, kitose šalyse, kurios nepriklausė Europai, – galiausiai jos įgavo daugybę privalumų.
Žinoma, išaugo Vakarų Europos eksportas į šias šalis, bet buvo gaunama pagalba iš struktūrinių fondų, ir tos valstybės pradėjo daug eksportuoti į Europą. Taigi, rinkos atvėrimas ilgalaikėje perspektyvoje visada tampa privalum abiem pusėms, tad protekcionizmo idėja yra prieš žmones ir prieš augimą. Tad mes manome, kad tokia pozicija yra trumpalaikė.
***
„Business Europe“ vienija 41 verslo ir pramonininkų asociaciją 35 valstybėse bei atstovauja smulkias, vidutines ir dideles įmonės. Šiuo metu asociacija rengia pasiūlymus Europos Sąjungos institucijoms, kaip pagerinti verslo konkurencingumą prieš
kitų žemynų bendroves.
