Svazilando karaliui Mswati III „Coca-Cola“ reiškia labai daug. Todėl jis lengva ranka galėjo nustatyti šiam koncernui vos 6 procentų mokesčių tarifą, nors daugelis šios valstybės bendrovių moka 27,5 proc.
„Karalius daro viską, ką sako „Coca-Cola“, – patvirtino Samas Mkhombe, septynerius metus ėjęs Mswati III asmeninio sekretoriaus pareigas ir kartu su juo 2007 metais nuvykęs į gėrimų koncerno būstinę Atlantoje (JAV).
Itin svarbus investuotojas
Praėjusiais metais „Coca-Cola“ apyvarta visame pasaulyje siekė 48 milijardus JAV dolerių (dabartiniu kursu – 122 mlrd. litų). Tai dešimt kartų daugiau nei Svazilando bendrasis vidaus produktas (BVP).
Prieš 25 metus „Coca-Cola“ gėrimų koncentratų gamybą iš Pietų Afrikos Respublikos (PAR) perkėlė į Svazilandą. Tuo metu po pasaulį buvo nuvilnijusi itin didelė pasipiktinimo PAR apartheido režimu banga.
Dabar daugiau nei pusė Svazilando eksporto sudaro būtent „Coca-Cola“ gėrimai. Koncernas sukuria dešimtadalį šios šalies BVP.
Svazilande dirbantys beveik 500 „Coca-Cola“ darbuotojų patenka tarp didžiausias algas gaunančių valstybės žmonių.
Režimas – negailestingas
Bet Amerikos koncernas dėl savo veiklos Afrikoje sulaukia labai daug kritikos. Pirmiausia – dėl pataikavimo autoritariniams režimams. O karaliaus Mswati III valdžia – būtent tokia.
„Coca-Cola“ Svazilande yra didžiausias mokesčių mokėtojas. Tačiau koncerno sumokėti pinigai naudojami anaiptol ne visos šalies gerovei.
Pasaulio banko duomenimis, du trečdaliai iš 1,2 mln. Svazilando piliečių gyvena žemiau skurdo ribos.
O karaliaus Mswati III šeima vien 2012 metais savo reikmėms iš valstybės biudžeto pasisėmė 26 milijonus dolerių.
Svazilando valdovas uždraudė politines partijas ir, progai pasitaikius, leido suimti profsąjungų vadovus, nes jie esą trikdė ramų šalies gyvenimą.
Nuolat tenka aiškintis
Todėl „Coca-Cola“ ir kitiems Svazilande įsikūrusiems pasauliniams koncernams dabar tenka plauti mundurus – įrodinėti, kad jų klestintis verslas nėra glaudžiai susijęs su represine vyriausybės politika.
„Karalius atsisako įgyvendinti politines ir finansines reformas. Tai ne tik nuvilia tautą. Gali būti rimtai pakenkta įvaizdžiui bendrovių, kurios su tokia vyriausybe, kokia yra Svazilande, plėtoja verslą“, – įspėjo tarptautinės nepriklausomos konsultacijų kompanijos „Control Risks“ patarėja Pamela Wadi.
Vardija gerus darbus
„Coca-Cola“ vengia kalbėti apie Svazilande jos mokamus mokesčius. Bet gėrimų koncerno atstovai tikino nei čia, nei kitose valstybėse politika neužsiimantys.
Jie taip pat aiškino, kad jokių nuolatinių susitikimų su karaliumi ar jo patarėjais nevyksta.
Tiesa, paties Mswati III atstovas Percy Simelane’as to nepaneigė: „Jo Didenybės durys visada atviros visiems investuotojams ir bendrovėms, ne tik „Coca-Cola“ koncernui.“
„Coca-Cola“ skelbia, jog per pastaruosius trejus metus Svazilande išleido 5 mln. JAV dolerių. Ši suma buvo skirta geriamojo vandens tiekimo sistemai, medicinos įrangai, švietimo programai, sergančiųjų AIDS klinikai.
Bet ar to pakanka? „Jeigu „Coca-Cola“ pasinaudotų savo įtaka, galėtų būti daugiau pokyčių“, – įsitikinęs Svazilando darbdavių organizacijos vadovas Musa Hlophe.
Priekaištų sulaukia daugelis koncernų
Bičiulyste su diktatoriais dažnai kaltinama ne tik „Coca-Cola“. Didžiausia pasaulio naftos kompanija „Exxon Mobil“ (JAV) ir kita šio sektoriaus amerikiečių įmonė „Marathon Oil“ jau seniai įsikūrusios Pusiaujo Gvinėjoje.
Šios kompanijos suneša beveik pusę mokesčių šalies prezidento Teodoro Obiango Nguemos Mbasogo režimui.
Nuo 1979 metų šią Vakarų Afrikos valstybę valdantis buvęs karo pajėgų vadas 2003 metais JAV žurnalo „Parade“ sudarytame baisiausių planetos diktatorių reitinge užėmė šeštąją vietą.
Tuo metu Brazilijos statybų milžinas „Odebrecht“ – didžiausias privatus darbdavys demokratija nepasižyminčioje Angoloje, kuriai prezidentas Jose Eduardo dos Santosas vadovauja irgi nuo 1979 metų.
„Odebrecht“ aiškina, kad visi Angolos gyventojai turi naudos iš geriamojo vandens, energijos ir nutekamojo vandens projektų, kuriuos įgyvendina šis koncernas, o ne vyriausybė.
2009 metais teisintis teko ir kitai pasaulinei korporacijai – „Nestle“. Paaiškėjo, kad pieną ji pirkdavo iš fermos, kuri priklausė nuo 1987 m. Zimbabvės prezidento posto įsikibusio Roberto Mugabe šeimai.
Bet „Nestle“ išsyk nutraukė verslo santykius su šiuo pieno ūkiu ir dabar skelbia pieną dažniau perkanti iš mažų Zimbabvės ūkių.
