Dar spalį ISM vadybos ir ekonomikos universiteto steigėjai „BI Norwegian Business School“ ir Norvegijos verslo plėtros fondas „Innovation Norway“ pasirašė sutartį su kompanija „Arvi“. Dokumentu patvirtinta, kad strateginiu ISM universiteto investuotoju tapo „Arvi“.
Praėjusią savaitę prašymas įsigyti universiteto kontrolinį akcijų paketą pasiekė Konkurencijos tarybą, kurioje bus sprendžiamas klausimas dėl koncentracijos.
Sprendimas dėl universiteto akcijų pardavimo bus parengtas per mėnesį.
– Kuo „Arvi“ naudinga tokia investicija? – „Lietuvos rytas“ paklausė „Arvi“ įmonių grupės valdybos nario, personalo vadovo Justo Kučinsko.
– Joks verslas neveikia vakuume ir yra priklausomas nuo to, kiek konkurencinga yra pati šalis. Pasiekus tam tikrą verslo brandą pamažu ateina suvokimas, kad vien savo jėgomis, galvodamas tik apie pelno ir nuostolių ataskaitą, netapsi konkurencingas globalioje rinkoje.
Susidarius padėčiai, kai šiam universitetui prireikė paramos – tiek finansinės, tiek infrastruktūrinės, įgijome puikią galimybę prisidėti prie universiteto strateginių tikslų tapti vienu geriausių Vidurio ir Rytų Europoje.
Lietuvos verslo situacija yra unikali. Turime galimybę arba net jau būtinybę susitelkti. Mums visiems didelis iššūkis, kas mūsų versle dirbs.
Galvoti vien apie konkurenciją vienam su kitu Lietuvoje – vadinasi, pralošti globalioje rinkoje.
Kuo daugiau mūsų šalyje bus bendrovių, kurios į šį iššūkį žvelgs iš esmės, puoselės atsakingą vidinę bei išorinę korporatyvinę kultūrą, tuo labiau žmonės norės likti Lietuvoje ir kurti čia gyvenimą. Tai ir bus mūsų visų konkurencingumo pamatas.
– Kaip suprantu, ne tik apie lietuvius galvojate.
– Mokslas neturėtų būti laisvai prieinamas, jis turi būti labai norimas.
Mūsų tikslas – kad ISM išliktų viena trokštamiausių studijų vietų, dėl kurios reikia pakonkuruoti ne tik su lietuviais, bet ir su užsienio studentais.
Juolab kad ISM pagal daugelį rodiklių yra pirmaujanti tarp Lietuvos aukštųjų mokyklų.
– O ryšiai su norvegais nenutrūks?
– Mūsų prisijungimas nekeičia paties universiteto esmės. Jis išlieka tarptautinis. Ryšiai su Norvegijos verslo mokykla tik stiprėja. Akademiniai ryšiai, dvigubas diplomas toliau išliks pagrindiniu prioritetu.
Žmonės, kurie įstojo į norvegišką universitetą, ir baigs norvegišką universitetą. Taip bus ir ateityje, įstojus naujiems studentams.
Galbūt prisidės ir daugiau partnerysčių. Dvigubo diplomo sutartis pasirašyta su Ilinojaus technologijų institutu.
Tai suteiks studentams galimybę gauti ne tik lietuvišką ir norvergišką diplomą, bet ir lietuvišką bei amerikietišką.
Tokių ryšių ieškosime ir daugiau. Taip pat sieksime, kad ISM atsidurtų tarp 150 geriausių pasaulio verslo mokyklų.
Universitetas labai daug dėmesio iki šiol skyrė studijų kokybei gerinti, tačiau galbūt ne tokį, kokio reikėtų, rinkodarai, ypač užsienio rinkose, kurios mums įdomios. Tarkime, Baltarusijoje, Ukrainoje. Taip pat sieksime, kad universitete dirbtų geriausi dėstytojai iš Europos, Jungtinių Amerikos Valstijų.
Kad pritrauktume tarptautinių studentų, reikia galvoti ir apie infrastruktūros gerinimą: bendrabučius, padalinius kituose miestuose, ne tik Kaune, bet galbūt ir Šiauliuose, Klaipėdoje, taip pat kitose šalyse.
– Ar kas nors keisis universiteto vadovybėje?
– Mes labai pasitikime esama universiteto vadyba. Kas yra universitetas? Dėstytojai ir vadyba. Pasitikėjimas ir leido žengti tokį žingsnį – investuoti į šią aukštąją mokyklą, o ne į kurią kitą. Tad vadovybė nesikeis.
– Gal ir pats esate linkęs į pedagogiką?
– Prisipažinsiu, jaučiu, kad mano pašaukimas būti mokytoju. Galėčiau mokyti istorijos, etikos ar būti kūno kultūros mokytoju.
Mano aistra – ugdyti save ir kitus. Tikiu, jog asmenybę galima išugdyti mokant bet kurios disciplinos – tiek fizinės kultūros, tiek filosofijos.
„Arvi“ grupės žingsnis investuoti į universitetą ir yra susijęs su mūsų pamatine vertybe – noru mokytis ir augti.
