„Dabar viskas lieka taip, kaip buvo. Turime viltį, kad, nežiūrint tokio sprendimo, Ukraina savo jėgomis eis progreso link ir gerins verslo bei investicijų aplinką tiek vietos verslui, tiek užsienio investuotojams. Tikimės, kad skaidrės rinka ir viešieji pirkimai. Neatmetu, kad Ukrainoje verslo aplinka gali keistis nepriklausomai nuo to – pasirašyta sutartis ar ne“, - lrytas.lt sakė G.Morkis.
Būtent verslo skaidrumas, neprognozuojami sprendimai, kuriuos lemia ne teisė, o tam tikros grupės, anot G.Morkio, Lietuvos investuotojams kelia daugiau rūpesčio nei muitų tarifai, kurie, Ukrainai parafavus sutartį galėjo išnykti ar bent sumažėti.
„Kalbant apie muitų tarifus tai, kad jie išlieka, Lietuvos eksportuotojams – ne kažin kokia problema“, - teigė pašnekovas.
Jis pasakojo, kad patys ukrainiečiai kalbėjo, jog šalis nepasiruošusi laisvos prekybos erdvei.
„ES Ukrainai siūlė kai kuriuos finansinius instrumentus, tačiau jie nebuvo priimti. Todėl trūko lėšų, kad pramonė būtų perorganizuota į tokią, kuri būtų konkurencinga laisvos prekybos erdvėje. Tai – ne vienerių ar dvejų metų darbas. Tam reikia mažiausiai 7-10 metų. Duota užuomina, kad ES turi Ukrainą remti daugiau“, - aiškino G.Morkis.
Jo nuomone, nepasirašiusi sutarties labiau nei bet kas nukentėjo pati Ukraina.
Europos pramonės ir prekybos rūmų asociacijos „Eurochambres“ generalinis sekretorius Arnaldo Abruzzini būtent rinkos skaidrumą mini kalbėdamas apie Europos Sąjungos ir jos Rytų kaimynių mentaliteto skirtumus.
„Didžiausias skirtumas yra rinkos skaidrumas. Baltijos valstybės geriau nei bet kas kitas pažįsta rytų kaimynes ir gali bendrauti joms suprantama kalba. Supraskite mane teisingai: jūs galite būti ne vien komunikuoti padedančios tarpininkės. Jūsų verslininkai gali ir turi išnaudot galimybes investuoti ir kurti verslą rytų valstybių rinkose. Tai jūsų išskirtinis koziris“, - sakė A.Abruzzini.
Vertindamas Ukrainos atsisakymą pasirašyti asociacijos sutartį, „Eurochambres“ generalinis sekretorius sakė, jog Asociacijos sutartis visų pirmiausia yra verslo susitarimas.
„Žvelgiant tiek iš Ukrainos, tiek iš ES verslo pozicijų tai - didelė nesėkmė. Verslas siekia geresnių sąlygų prekiauti ir bendradarbiauti. Apmaudu, tačiau šiuo atveju situaciją iškreipia ne tik geopolitiniai interesai, bet ir vis dar labai skirtingas požiūris į verslo vaidmenį, siekiant ekonomikos ir visuomenės gerovės“, - teigė A.Abruzzini.
Pasak jo, situacija gali tapti dar dramatiškesnė, jei Ukraina strategiškai nusigręš nuo ES.
„Žinoma, jie turi savo reikalavimų, nori milijardinės paskolos ir lengvų gyvenimo sąlygų tam tikroms savo industrijoms. Tačiau lengvatinės sąlygos ir ES dotacijos Ukrainos verslui, iškreiptų konkurencinę aplinką pačioje ES. Negalime sau leisti taip varžyti ES rinką ir grįžti ten, kur buvome prieš penkiasdešimt metų. Ukraina turi apsispręsti, ar keliaus ta pačia kryptimi kartu, kitaip bendradarbiavimas bus beprasmis“, - kalbėjo „Eurochambres“ generalinis sekretorius.
Lietuvos verslas iš sutartį pasirašiusių Moldovos ir Gruzijos Lietuvos tikisi, kad jos pradės keisti verslo aplinką ir bus galima į jas drąsiau investuoti. Tiesa, kaip pripažįsta pašnekovas, mums ekonomiškai svarbiausios Baltarusija ir Ukraina, o sutartį parafavusios Moldova ir Gruzija – Rytų partnerystės šešetuko gale.
