Kalbant apie vidurines mokyklas, Lietuvoje abitūros egzaminai laikomi devyniolikos, daugelyje ES valstybių – 18-os metų.
„Ne pinigai čia svarbiausi. Tokie pakeitimai leistų išspręsti trūkstamų kvalifikuotų darbuotojų stygių, - sakė „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis. - Universitetai pinigus gauna ne už tai, kad suteikia kvalifikaciją, o už tai, kad laiko studentus, todėl jie neturi paskatų koncentruoti studijų programų. Štai dėl ko labai ilgai trunka, kol jaunimas pradeda dirbti“.
Anot N.Mačiulio, turint omenyje tai, kad darbo jėgos rinka Lietuvoje traukiasi, švietimo sistema turėtų siekti, kad jaunimas kiek galima greičiau įsilietų į darbo rinką.
Pagal „Swedbank“ skaičiuojamą Baltijos šalių regiono konkurencingumo indeksą, atskleidžiantį verslo aplinkos palankumą, švietimas – stipri Lietuvos sritis. Tačiau, kaip teigė banko vyresnioji ekonomistė Vaiva Šečkutė, tą lemia kiekybiniai rodikliai.
Lietuva išsiskiria tuo, kad gerai paruošia matematikos ir kitų tiksliųjų mokslų specialistus. Šiuo aspektu regione Lietuvą lenkia tik Suomija, o viso pasaulio mastu – tik 15 valstybių. Tačiau, pavyzdžiui, vadybos išsilavinimo kokybė vertinama labai prastai: pasaulyje esame tik 60-oje eilutėje.
N.Mačiulis atkreipia dėmesį, jog Lietuvoje menka studijų ir verslo integracija. Tą lemia trumpos ir formalios praktikos, kurios pas mus tęsiasi iki trijų mėnesių. Tuo metu Vokietijoje su įmonių praktine veikla studentai susipažįsta nuo pirmųjų studijų mėnesių.
„Praktikų sistema turi keistis, o aukštosios mokyklos turi siūlyti programas, kurių specialistų labiausiai reikia rinkoje. Būtent konkurencija yra pagrindinis veiksnys, kuris gali užtikrinti aukštą studijų kokybę“, - teigė ekonomistas.
Švietimo viceministras Rimantas Vaitkus bankininkų idėją trumpinti bakalauro studijas giria ir vadina rimtai svarstytina.
„Tačiau siūlymas turi būti suderintas su aukštosiomis mokyklomis, kurios ir įvedė 4+2 metai mokymosi sistemą. Sutrumpėjus bakalauro studijoms, mažės išlaidos. Juk vidutinė studijų kaina studentui siekia 5,7 tūkst. litų metų“, - lrytas.lt kalbėjo R.Vaitkus.
Jo teigimu, penkerius metus besitęsiančios vientisosios studijos sovietinėje aukštojoje mokykloje leistų sutaupyti pinigų ir dėl to nenukentėtų studijų kokybė.
„Artinant tiek teisinę bazę, tiek kalbant su aukštosiosmis mokyklomis ir bandant iškelti kai kuriuos dalykus į vidurinę, galėsime to pasiekti“, - sakė viceministras.
