Ekonomikos stuburą begydant: kokių vaistų siūlo Europa?

„Nors smulkus ir vidutinis verslas nėra didelis, tačiau šių įmonių yra labai daug ir iš tiesų jos sudaro ekonomikos pagrindą, įdarbina didžiąją dalį gyventojų ir kuria naujas darbo vietas“, – ekonomikos stuburo svarbą pabrėžė Vilniuje viešintis Europos Komisijos (EK) patarėjas smulkaus ir vidutinio verslo klausimais Christianas Weinbergeris.

Ch.Weinbergeris sakė, kad EK smulkų ir vidutinį verslą palaiko ne tik morališkai, bet ir skiria paramą.

Žinoma, didžiąją dalį paramos verslui siekiama suteikti per palankią įstatyminę bazę. Kaip pavyzdį EK atstovas pateikė Europos smulkiojo verslo aktą.

Jame išryškinti dešimt politiškai įpareigojančių principų, kuriais valstybės skatinamos kurti verslui palankią aplinką – užtikrinti, kad sąžiningiems verslininkams, kurie patyrė nesėkmę, būtų suteikta antra galimybė, politiką formuoti vadovautis principu „pradėk nuo mažo“.

Taip pat užtikrinti, kad viešojo administravimo institucijos savo veikloje atsižvelgtų į verslo poreikius, pavyzdžiui, palengvintų dalyvavimą viešuosiuose pirkimuose ir sudarytų palankesnes sąlygas gauti valstybės pagalbą.

Ch.Weinbergeris sakė, kad aktu siekiama ne tik palengvinti verslui sąlygas gauti finansavimą ir gerinti verslo teisinę aplinką, bet ir užtikrinti, kad įmonių tarpusavio atsiskaitymai vyktų laiku.

Be to, EK teikia didžiulį kiekį informacijos, kuri padeda mažiems verslas priimti sprendimus. Pavyzdžiui, sukurta gerų praktikų ir sėkmės istorijų duomenų bazė, kurioje vartotojas gali rasti sau tinkamų problemų sprendimo būdų arba tiesiog rasti naujų užsienio prekybos partnerių.

Šią duomenų bazę ir daugybę kitos smulkiam verslui dirbančiam ES naudingos informacijos galima rasti čia. 

Ūkio ministerijos Smulkaus ir vidutinio verslo departamento direktorius Mindaugas Danys aiškino, kad darbas kuriant palankią verslui aplinką nėra toks paprastas, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio.

Kaip pavyzdį jis pateikė visų nuolat apkalbamą Darbo kodekso liberalizavimą. Jis ir pats sutiko, jog kai kurias jo nuostatas keisti būtina, tačiau taip pat prašė šį klausimą pamatyti iš visų pusių – tiek iš darbdavių, užsienio investuotojų, tiek ir iš profsąjungų.

M.Danys gyrė „Verslią Lietuvą“ darbą ir pabrėžė, jog šios institucijos darbas yra svarbus visai Ūkio ministerijai, todėl jai skiriama daug resursų.

„Verslios Lietuvos“ dėka verslumas skatinamas ne tik jaunimo, bet ir tarp žmonių, kuriems yra virš 50 metų“, – sakė jis.

Ūkio ministerijos atstovas taip pat užsiminė apie imigraciją, jo teigimu, dabartinės valdžios tikslas yra leisti imigrantams į Lietuvos darbo rinką įsilieti greitai ir be papildomų trukdžių.

„Ypač jeigu jie yra kvalifikuoti ir gali patenkinti specialistų, kurių tuo metu trūksta darbo rinkoje paklausą“, – pridūrė M.Danys.

„Verslios Airijos“ atstovas Tomas Hayesas užsienio šalių ambasadas Lietuvoje vienijančios organizacijos „European Business Network“ renginyje susirinkusiems svečiams papasakojo apie finansų krizės metu jo šalį užgriuvusį cunamį, kuris, žinoma, palietė ir smulkų bei vidutinį verslą.

Jis išdėstė, kaip Airija sprendžia šio sektoriaus problemas. Kaip ir daugelyje kitų šalių, airiai visų pirma skatina verslumą, inovacijas ir tyrimų komercializaciją.

Tačiau Airijos, tokios pat mažos ir atviros šalies, kaip Lietuva, pagrindiniu varikliu sunkmečio metu buvo eksportas. Jį, T.Hayeso teigimu, valstybė taip pat visapusiškai rėmė – tiek tiesioginėmis investicijomis, tiek suteikdami prieigą bei parodydami kelią jų link.

Vilniuje apsilankęs svečias iš Airijos pastebėjo, jog didžioji dalis pasaulio vis dar nėra atsigavusi po paskutinės finansų krizės, o atsitiesimas gali užtrukti bent iki 2018 metų. Tokių šalių, kaip JAV, euro zonos ir tos pačios Airijos BVP augimas nesiekia 2 proc., o tai bent kol kas, T.Hayeso svarstymu, nėra tvaru.

Interneto svetaines kuriančios agentūros „Gaumina“ vadovas Darius Bagdžiūnas susirinkusiems svečiams papasakojo savo asmeninę istoriją.

Jis pabrėžė, jog mes dar prieš atsirandant internetui gyvenome pasaulyje, veikiančiame, kaip tinklas.

„Tiesiog internetas atskleidė, kad tas tinklas yra kur kas sudėtingesnis, nei mes galvojome“, – sakė jis.

D.Bagdžiūnas įspėjo, kad kiekvienam verslui reikia suprasti, kad svarbiausias dalykas jų klientų gyvenime yra jie patys. Be to, internete jie konkuruoja ne tik su savo tiesioginiais tos pačios srities verslais, bet apskritai su viskuo, kas gali atkreipti dėmesį.

„Jei nori, kad tau pasisektų, turi būti juokingesnis už mielus kačiukus“, – šmaikštavo verslininkas.

Dėl to įmonė, kurios šiandien nėra socialiniuose tinkluose iškart pralaimi, nes net nesistengia į save atkreipti klientų dėmesio.