„Daugelis verslo mokyklų yra dar tik kelyje, nes ne visur maksimaliai taikomi praktiniai atradimai metodinio mokslo aplinkoje“, – „Laisvosios bangos“ eteryje sakė A.Šikšta.
Anot pašnekovo, praktikos trūkumas universitete nėra tik Lietuvos universitetų bėda, tokia situacija yra ir kitose Europos Sąjungos šalyse, nes vis labiau pastebima, kaip svarbu į mokymų programas įtraukti ir pačius verslininkus, susieti rinkos pokyčius ir dėstomas teorinis žinias.
„Mano supratimu, reikalinga labai aiški mokymo strategija. Studentai, kurie renkasi universitetus, turi labai aiškiai suvokti, kad universitetai ruošia mokslinės pakraipos profesionalus“, – „Laisvajai bangai“ sakė A.Šikšta. Pasak VU TVM direktoriaus, laikantis standartų verslo mokyklos savo programose daugiausia dėmesio (apie 70 proc.) sutelkia į praktinį mokymą ir 30 proc. į mokslinį (teorinį). Universitetuose viskas atvirkščiai – 70 proc. teorinio ir 30 proc. praktinio mokymo.
„Poreikiai kintančioje ekonominė aplinkoje didėja. Verslo mokyklų prisitaikymas prie šių poreikių yra gerokai didesnis nei universitetų, nes ten susikoncentruojama į teorines žinias, o jos lėčiau kinta“, – „Laisvajai bangai“ sakė A.Šikšta.
Anot TVM direktoriaus, statistiniai duomenys rodo, kad tiek Lietuvoje, tiek Rytų ir Centrinėje Europoje verslumo koeficientas yra gana mažas, tad verslo mokykloms atsiveria niša – ruošti žmones nuosavo verslo pagrindu. „Manau, kad šiandien susiduriame su didžiuliu iššūkiu – investuoti į aukštąjį mokslą ir kurti specializuotas verslo studijas tiek universitetuose, tiek verslo mokyklose. Svarbu ruošti ne tik gerus specialistus – darbuotojus, bet ir būsimus verslininkus ir darbdavius“, – savo nuomonę dėstė A.Šikšta.
A.Šikštos nuomone, šiandieninė Lietuvos švietimo sistema yra pakankamai diferencijuota – verslo mokyklos, kolegijos, profesinės mokyklos, universitetai. „Dabar didžiausias skirtumas, kad verslas neformuoja poreikio visoms šioms grandims pagal specialistų kategorijas, kokių profesionalų jiems reikia. Taip pat koją kiša ir ekonominė aplinka, ir pats verslas. Be to valstybė nesugeba tinkamai įvertinti esamų specialistų ir jų nemotyvuoja, todėl profesionalai nelieka Lietuvoje“, – sako VU TVM vadovas.
Pasak pašnekovo, šiandien mokslas, valstybė ir mokslo įstaigos– visi gyvena savo atskirose zonose ir nebendrauja su verslo pasauliu.
„Tik verslo mokyklose, kur mokslas dažniausiai yra mokamas šį dialogą kiek palaiko, o tuose verslo mokyklose studijuojantys studentai investuoja į save, nes tenka pačiam susimokėti už mokslą. Tad gali atrodyti, kad valstybė ne tik nepadeda, bet ir trukdo, nes neremia nei studentų, nei tokių mokyklų, kurios ruošia reikalingiausius tai dienai specialistus“, – mano naujasis TVM vadovas.
Anot pašnekovo, valstybės diskriminuojantis požiūris į studentus besimokančius valstybinėse įstaigose ir privačiose mokyklose aiškiai matomas. „Valstybė turi turėti aiškiai išreikštą savo užsakymą mokymo įstaigoms, kad joms būtų aišku kiek ir kokių specialistų paruošti, o tada pagal paruoštus specialistų skaičius išdalinti savo turimą krepšelį mokymo įstaigoms ir patiems studentams“, – „Laisvajai bangai“ dėstė A.Šikšta.
Pasak VU TVM direktoriaus, turi būti labai aiškiai išsakytas ateities specialistų poreikis, tada ir bus aišku, kurių studentų mokymui skirti nemokamą mokslą, o kokius specialistus turėtų remti pats verslas.
„Dabar esamas minimalus ir privalomas visuotinis mokestis pablogins studijų programų ir pačio mokslo kokybę. Mes neturėsime ne tik geriausių ekspertų iš ES atvažiuojančių dėstyti, bet ir savi mokslo daktarai ir profesoriai, kurie yra pajėgūs perteikti savo turimas žinias, o jų vertė žinoma visame pasaulyje, tiesiog paliks aukštąsias mokyklas ir išvyks, nes universitetai nesurinks reikiamos sumos jiems ir savo mokymo įstaigai išlaikyti“, – sako A.Šikšta.
