Kaip aiškino DNB banko vyresnioji analitikė Indrė Genytė-Pikčienė, Lietuvai išsiveržti pirma Latvijos leis tai, kad mūsų šalis per krizę patyrė ne tokį stiprų nuosmukį. O aplenkti Estiją padės faktas, kad šios valstybės ūkis savo, matyt, jau atsikando, nes itin sparčiai kilo 2011-2012 metais.
"Lietuvos ūkis 2009 m. patyrė vieną giliausių recesijų ES. Tai buvo impulsas ieškoti naujų lokomotyvų šalies ekonomikai. Todėl vidaus rinką orientuotos veiklos prarado savo vaidmenį, o Lietuvos ūkį ištempė eksportas", - pristatydama ekonomikos apžvalgą „Baltijos šalių ekonomikos perspektyvos“ sakė DNB banko analitikė I.Genytė-Pikčienė.
Ji atkreipė dėmesį, jog pagal apyvartos rodiklius visi pagrindiniai į eksportą orientuoti ūkio sektoriai – apdirbamoji pramonė, transportas ir didmeninė prekyba, jau pasiekė prieškrizinį lygį.
Tačiau į vidaus vartojimą orientuotoms veikloms dar kliudo gyventojų pajamos bei nedarbo lygis.
Anot I.Genytės-Pikčienės, Lietuvos ekonomiką iš duobės išvilko eksportas, kuriame augo ne vien lietuviškų prekių, bet ir pasaugų eksportas.
Tačiau analitikei nerimą kelia prekių reeksporto dalis, kuri nuo 2008-aisias buvusių 30 proc. šiandien pakilo iki 37 procentų. Tai rodo, kad lietuviškos kilmės prekių eksportas praranda pozicijas.
Be to, jau trečiąjį šių metų ketvirtį lietuviškų prekių eksportas smuko 5 procentais. Kritimas fiksuotas visose prekių grupėse, išskyrus baldus, plastikus, gumą ir medieną.
Pastebimai lėtėjantį eksporto augimą lems ir toliau stagnuojančios pagrindinės eksporto rinkos. Europos Sąjungos (ES) ūkis dar tik rodo pirmuosius atsigavimo ženklus, o Rusijos, Baltarusijos, Šiaurės šalių ekonomikos apsukos lėtėja.
Neigiamos įtakos eksporto rodikliams taip pat turės Rusijos protekcionistiniai veiksmai prieš Lietuvos maisto pramonę ir vežėjus bei aukšta praėjusių metų palyginamoji bazė dėl rekordinio 2012 m. grūdų derliaus eksporto.
„Kitąmet ES ūkis turėtų demonstruoti tvaresnį atsigavimą, tai teigiamai paveiks Lietuvos eksporto rodiklius“, – prognozavo I.Genytė-Pikčienė.
Vidaus rinkoje - šviesiau
Prastėjančius Lietuvos eksporto rodiklius iš dalies kompensuos atsigaunanti vidaus rinka – tai rodo šviesėjantys gyventojų ekonominiai lūkesčiai, geresni mažmeninės prekybos rodikliai ir kreditų rinkos atsigavimas.
Nuosaikus vidaus paklausos augimas neleis įsibėgėti vartojimo kainoms – prognozuojama, kad šiemet infliacija metų pabaigoje Lietuvoje sieks 0,7 proc., o 2014 metais padidės iki 2 proc. Kitąmet vartojimo kainų tendencijos priklausys nuo maisto žaliavų ir energijos kainų tarptautinėse rinkose bei planuojamų pokyčių mokesčių sistemoje.
„Kitų metų pavasarį didės akcizai etilo alkoholiui ir svaigiesiems gėrimams, tabako gaminiams. Be to, Lietuva nuo gegužės yra įsipareigojusi įvesti akcizą gamtinėms dujoms, kurios naudojamos kaip šildymui skirtas kuras. Tiesa, tiksli dujų kaina galutiniam vartotojui priklausys nuo šiuo metu vykstančių derybų su „Gazprom“ rezultatų – Lietuvai pavykus susiderėti mažesnę dujų kainą, galima tikėtis, kad galutinė dujų kaina Lietuvos vartotojams nedidės“, – sakė I. Genytė-Pikčienė.
Algos didės
Anot I.Genytės-Pikčienės, per sunkmetį darbdaviai taupė darbuotojams nekeldami atlyginimų. Tačiau situacija, kai darosi sunku rasti kvalifikuotą darbuotoją, privertė pakeisti požiūrį. DNB analitikų prognozėmis, šiemet vidutinis darbo užmokestis didės 5 proc., o 2014 metais turėtų augti 6 proc.
Banko vyresnioji analitikė atkreipia dėmesį, kad darbo užmokesčio augimas jau pradėjo lenkti darbo našumo augimo tempą, o tai nėra efektyvu.
„Brangstanti darbo jėga, senstanti visuomenė, didelė emigracija mažina Lietuvos verslo potencialą, todėl įmonėms vertėtų koncentruotis į veiklos našumo didinimą, gamybinių pajėgumą atnaujinimą. Prognozuojame, kad kelerių metų perspektyvoje, atsigaunant eksporto rinkoms ir ūkio augimui, įmonės daugiau investuos į atsinaujinimą ir plėtrą“, – pabrėžė DNB analitikė.
Euras - realus
Palanki Lietuvos makroekonominė konjunktūra greičiausiai leis Lietuvai 2015 m. įstoti į euro zoną.
Lietuva su nemaža atsarga atitiks Mastrichto kriterijus dėl žemų ilgalaikių Vyriausybės vertybinių popierių palūkanų normų, santykinai neaukštos valdžios sektoriaus skolos.
Vis dėlto, banko specialistų spėjimu, sutrukdyti įvesti eurą gali dėl akcizų didinimo spartėsianti infliacija ir valdžios sektoriaus deficitas, kurio dydis balansuoja ant ribinio 3 proc. valdžios sektoriaus deficito ir BVP santykio dydžio.
"Esu iš tų, kurie netiki, kad Lietuvai įsivesti eurą pavyks ypač sklandžiai. Juk ir Europos Komisija, vertindama būsimą valdžios sektoriaus deficitą, į tai žiūri rezervuotai", - sakė banko analitikė.
