Kaip skelbiama naujausiame žmogaus teisių gynimo organizacijos „Amnesty International” (AI) pranešime, Katare darbininkai, dažniausiai – migrantai, yra išnaudojami tarsi gyvuliai, remdamasis BBC ir AP rašo "Lietuvos rytas".
Stadionų, kuriuose vyks čempionato rungtynės, statyba tik prasideda. Bet AI jau nustatė, kad tūkstančiai į naftos turtingą šalį atvykstančių darbininkų iš užsienio yra siaubingai išnaudojami.
Esą migrantai yra dažniausiai apgyvendinami itin ankštuose būstuose, dirba sveikatai ir net gyvybei pavojingomis sąlygomis ir galiausiai negauna atlygio už triūsą.
Anot AI tyrėjų, parengusių pranešimą „Tamsioji migracijos pusė”, vienos Katare veikiančios statybų bendrovės vadovas jam pavaldžius darbininkus kuo ramiausiai vadina gyvuliais.
AI apklausė 210 darbuotojų, jų darbdavių ir Kataro valdžios pareigūnų. Antai darbininkai iš Nepalo atskleidė, kad jiems tenka dirbti 12 valandų per dieną, 7 dienas per savaitę – net itin karštomis vasaromis. Daugeliui migrantų taip pat grasinama baudomis ir išsiuntimu iš šalies, jei jie nepasirodo darbe – net negaudami už jį atlygio.
Be to, vien per 2012-uosius į pagrindinę Kataro sostinės Dohos ligoninę buvo paguldyta daugiau nei 1 tūkst. žmonių, kurie teigė susižaloję krisdami iš didelio aukščio statybvietėse.
„Tiesiog neatleistina, kad vienoje turtingiausių pasaulio valstybių tiek daug migrantų darbininkų yra negailestingai išnaudojami”, – teigė AI generalinis sekretorius Salilas Shetty.
Britų dienraščio „The Guardian” tyrimas rugsėjį taip pat parodė, jog migrantų darbo sąlygas Katare galima prilyginti „moderniai vergijai”. Ypač baiminamasi dėl darbininkų iš Nepalo, darbuotis į Katarą atvykstančių tiesiai nuo Himalajų šlaitų, likimo.
Skirtingai negu Kataras, Nepalas – viena skurdžiausių valstybių pasaulyje, kur bendrojo vidaus produkto (BVP) dalis vienam asmeniui siekia tik 700 JAV dolerių. Katare ji – 140 kartų didesnė.
Nenuostabu, kad daugelis nepaliečių pragyvena beveik vien tik iš turistų čia paliekamų pinigų ir užsienyje dirbančių tautiečių perlaidų.
Apskaičiuota, kad sostinėje Katmandu veikiančios įdarbinimo užsienio agentūros duris kiekvieną savaitę praveria apie 10 tūkst. nepaliečių. O daugelis jų vyksta būtent į Katarą.
„Norėdamas išmaitinti savo vaikus ir išleisti juos į mokslus, neturiu kitos išeities kaip vykti į Katarą. Nepale nėra darbo”, – teigė vienas nepalietis, nuolat vykstantis padirbėti į Katarą.
Tiesa, dešimtys jų namo grįžta ne gyvi, o karstuose. Vienas tokių – 29 metų Rajendra Sharma, į Katarą išvykęs pernai.
Šiemet vasarą jo žmonai Manju buvo pranešta, kad nepalietis patyrė širdies smūgį ir mirė. Rajendra – vienas iš viso būrio migrantų, pražuvusių įkaitusiame Katare.
„Prieš išvykdamas jis buvo sveikas. Bet vos atvykęs į Katarą jis ėmė skųstis ilgomis darbo valandomis siaubingame karštyje ir prastu maistu. Daugiau niekada jo nebematysiu”, – sielojosi Manju, turėsianti viena užauginti 3 metų dukterį Bimitą. (BBC, AP, LR)
Vergovė – šių dienų realybė
Žmogaus teisių organizacija „Walk Free Foundation”, ištyrusi padėtį 162 valstybėse, spalio viduryje paskelbė, kad šiuo metu beveik 30 milijonų pasaulio žmonių gyvena kaip vergai.
Daugiausia šių dienų vergų galima aptikti Indijoje, tačiau didžiausias jų procentas, palyginti su visu gyventojų skaičiumi, – Mauritanijoje.
„Walk Free Foundation” šiuolaikinę vergovę apibūdino kaip priverstinį darbą, prekybą žmonėmis, priverstines santuokas, darbą dėl skolų ir vaikų naudojimą karinei veiklai.
Organizaciją tik pernai įkūrė Australijos kasybos magnatas Andrew Forrestas, todėl pasaulinis vergovės indeksas sudarytas pirmą kartą.
„Walk Free Foundation” surinktais duomenimis, Indijoje, kurioje įsigalėjęs vaikų darbas ir priverstinės santuokos, gyvena beveik pusė viso pasaulio vergų – apie 14 milijonų.
Antroje vietoje rikiuojasi Kinija – beveik 3 mln. šiuolaikinės vergovės sąlygomis gyvenančių žmonių. Ant trečiojo laiptelio stovi Pakistanas.
Trys ketvirtadaliai pasaulio vergų šiuo metu gyvena vos devyniose šalyse.
