Ar oro bendrovė „Tatarstan“ keleivius skraidino saugiu orlaiviu? Kaip orlaiviai tikrinami prieš skrydį iš Lietuvos? Ir ar pagrįstai niršta atidėto skrydžio keleiviai?
- Kas, jūsų akimis, nutiko Kazanėje? - lrytas.lt paklausė K.Aurylos.
- Tai galėjo būti ir pilotavimo klaida, ir technikos gedimas – tokios ir sudarytos komisijos pirminės versijos. Oro sąlygos buvo palankios skristi. Nebuvo ypač geros, mat šiek tiek snyguriavo, buvo šlapdriba, tačiau kilimo takas atitiko parametrus. Jau pradėtas tyrimas, tam suburta komisija. Kai ji baigs darbą, bus galima daryti išvadas.
Komisija, kaip ir privalu, tiria kuro ir tepalų mėginius, aiškinasi, ar tinkamai techniškai buvo skrydžiui paruoštas orlaivis, ar deramai buvo pasirengusi įgula.
Jokiu būdu negalima sieti nelaimės su orlaivio modeliu. „Boeing“ dažnai naudoja oro bendrovės, mat jie gana retai genda. Šio orlaivio konstrukcija laikoma tobula. O „Boeing 737-500“ - dar ir naujesnis modelis.
- Kas tokiais orlaiviais skraidina į Lietuvą?
- Tokiais orlaiviais skraidina „Ryanair“. „Small Planet Airlines“ ekonominiais sumetimais „Boeing“ keičia į „Airbus A320“, mat šie naudoja mažiau kuro.
Taip pat „Boeing“ skraidina „Aeroflot“, „Lufthansa“. Tai populiarus modelis vidutinio nuotolio skrydžiams.
- Kokios orlaivių patikros procedūros prieš leidžiant jiems kilti iš oro uosto?
- Tarpiniuose oro uostuose ypatingos patikros procedūros neatliekamos. Skrupulingo patikrinimo kaskart ir nereikia. Nebent lėktuvo sistemos darbe įgula nustato gedimą. Tuomet įgula priversta nutraukti darbą, nukelti skrydį, o keleiviai turi laukti.
Viskas kruopščiai aprašyta kiekvieno lėktuvo skrydžio programoje, kada ir kaip reikia tikrinti orlaivį. Europos Sąjungos oro bendrovės nelinkusios tuo juokauti, tai įrodo ir aukštas ES oro bendrovių saugumo lygis.
- Keleiviai smarkiai pyksta, kai įstringa oro uoste dėl atidėto skrydžio. Ar dažnai jų nepasitenkinimas būna nepagrįstas?
- Nieko nepadarysi, žmonės pyksta, tačiau jei dėl gedimo ar oro sąlygų reikia atidėti skrydį, reikia suprasti, kad tai tiesiog privalomi įgulos veiksmai, tiesiog žmonės dirba savo darbą.
Aviacijoje visi gedimai yra rimti. Yra tokių gedimų, kuriems ištikus galima skristi, tačiau jų sąrašas yra labai konkretus, tarsi šventa knyga pilotams.
- Europos Sąjungoje patvirtintas Juodasis aviakompanijų sąrašas. Tai reiškia, kad į jį įtrauktų bendrovių paslaugomis negalima naudotis?
- Šiame sąraše išvardytos tos oro bendrovės, su kuriomis nerekomenduojama skristi. Joms neleidžiama skraidyti ES oro erdvėje. Informaciją apie šį sąrašą turi skleisti ir kelionių agentūros.
Į juodąjį sąrašą bendrovės įtraukiamos dėl nepakankamo skrydžių saugumo, dažnų gedimų ir avarijų.
- Ar jums teko girdėti tokių atvejų, kai su oro bendrovėmis iš juodojo sąrašo skrido lietuviai ir kaip nors nukentėjo?
- Tokių atvejų nebuvo. Visos tame sąraše įrašytos oro bendrovės skraido toli nuo Lietuvos - Afrikoje, Azijoje, iš buvusių sovietinių šalių - Kazachstane, Kirgizijoje. Žmonės gali skristi su jomis, tačiau turi žinoti, su kuo skrenda.
Europos Sąjungos valstybių narių civilinės aviacijos tarnybos gali patikrinti tik tų aviakompanijų
orlaivius, kurios vykdo skrydžius į Bendrijos oro uostus ir iš jų. Atsižvelgiant į tokių atsitiktinių
patikrinimų pobūdį, neįmanoma patikrinti visų orlaivių, nusileidžiančių visuose Bendrijos oro
uostuose. Todėl tai, jog aviakompanija nėra įtraukta į Bendrijos sąrašą, automatiškai nereiškia, jog ji
atitinka taikomus saugos standartus.
Jeigu aviakompanija, kuri šiuo metu yra įtraukta į Bendrijos sąrašą, mano, kad ji atitinka visas būtinas
technines sąlygas ir reikalavimus pagal galiojančius tarptautinius saugos standartus, ji turi teisę prašyti
Europos Komisijos pradėti jos išbraukimo iš sąrašo procedūrą.
