Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė su stambiausius ir aktyviausius užsienio investuotojus vienijančia asociacija „Investuotojų forumas" diskutavo apie Lietuvos verslo aplinką, kovą su korupcija bei šešėline ekonomiką.
Nedviprasmišką investuotojų atstovų reakciją iššaukė Seime šiuo metu svarstomi Pelno mokesčio įstatymo pakeitimai, kuriais siūloma keisti šiuo metu galiojančią nuostolių perkėlimo tvarką ir apriboti mokestinių nuostolių perkėlimą visiems mokesčių mokėtojams.
Siūlomas naujas nuostolių perkėlimo reguliavimas, galintis suduoti skaudų smūgį visam verslui ir Lietuvos mokesčių sistemos konkurencingumui.
Investuotojai taip pat tvirtina, kad valstybė pernelyg uoliai gina viešąjį interesą – dėl kelių asmenų protestų priverčia pasitraukti investuotojus, kurie kuria darbo vietas.
Investuotojai siūlo viešojo intereso gynimą civiliniame ir administraciniame procese reguliuojančio įstatymo projektą.
Toks įstatymas padėtų išvengti situacijų, kai ginant viešąjį interesą nepagrįstai nukenčia įmonės. Investuotojai atkreipė dėmesį į bendrovės „Saerimner“ pavyzdį, kai dėl kelių asmenų skundų ir vietos politikų veiksmų įmonė buvo priversta atleisti du trečdalius darbuotojų ir iki minimumo sumažinti veiklą.
„Panašios istorijos tikrai nepadeda Lietuvai pritraukti investicijų. Norėdami konkuruoti su aplinkinėmis valstybėmis, privalome suvokti, kad viešasis interesas yra valstybės bei visuomenės siekis didinti gyventojų užimtumą ir kurti darbo vietas, o ne vyti investicijas iš šalies dėl kelių asmenybių intervencijos“, ‒ kalbėjo „Investors‘ Forum“ vykdomoji direktorė Rūta Skyrienė.
Investuotojai atkreipė dėmesį, kad, nors Lietuvos mokesčių sistema patrauklumu ir lenkia daugelį Europos Sąjungos valstybių, ji atsilieka nuo kitų Baltijos šalių.
Bendrajame reitinge „Paying Taxes 2013“ Lietuva užima 60 poziciją, Estija ‒ 50, о Latvija ‒ 52 vietą. Todėl norėdama pritraukti daugiau investuotojų, valstybė turėtų imtis priemonių didinti tiek mokesčių sistemos, tiek bendrai šalies ūkio konkurencingumą.
„Mūsų šalies patrauklumą investuotojams padidintų lankstesni darbo santykiai ir mažesnis darbo jėgos apmokestinimas. Palyginti su aplinkinėmis valstybėmis, Lietuvoje jis šiuo metu yra didžiausias, tačiau mūsų šalyje santykinai mažiau apmokestinami kiti mokesčių objektai – nekilnojamasis turtas, kapitalas.
Aktualiu klausimu lieka ir PVM lengvatos: tebesame įsitikinę, kad lengvatiniai PVM tarifai nesprendžia socialinių problemų ir per daug kainuoja valstybei, todėl raginame lengvatas iš esmės peržiūrėti“, ‒ teigė asociacijos „Investors’ Forum“ Mokesčių grupės vadovas, profesinių paslaugų bendrovės EY partneris Kęstutis Lisauskas.
Nori lankstesnių santykių
Į Lietuvą ateitų daugiau
užsienio investuotojų, jei valdžia ryžtųsi įteisinti
lankstesnius darbo santykius, teigia „Investuotojų forumo“ valdybos
pirmininkas R.Valiūnas.
„Vienintelė paskata, ko dar jiems (užsienio investuotojams -
Red.) reikia - tai darbo santykių lankstumas. Pavyzdžiui, Lietuvoje
darbuotojo atleidimas yra labai brangus, jei neklystu, išeitinė turi
siekti 6 vidutinius darbo užmokesčius.
Jeigu tėvai turi vaikus iki
3 metų, jo išvis visai negali, nors darbuotojas gali būti praradęs
motyvaciją dirbti. Tas sunkumas atleidimo yra labai didžiulis
dalykas“, - po susitikimo su Lietuvos prezidente Dalia Grybauskaite
ketvirtadienį žurnalistams sakė R.Valiūnas.
„Toliau darbo valandos - kodėl negalima valandas išdėlioti per
darbo savaitę? Galbūt vieną dieną darbuotojas dėl gamybos
sąlygų gali dirbti 10 valandų, kitą dieną - 6 valandas. Tokių
pavyzdžių darbo santykiuose yra daugybė, kur sąlygas būtų galima
gerinti“, - pridūrė jis.
Jo teigimu, „Investuotojų forumo“ vizija ir tikslas - Lietuvoje
padaryti geriausias Europoje investavimo sąlygas.
„Kai mes kalbame apie priemones, kaip mūsų tikslų pasiekti, tai
mūsų nuomonė dažnai išsiskiria su įvariais asmenimis,
politikais. Mes diskutuojame keliomis temomis nuolat. Šios
Vyriausybės geriausias sprendimas - Teritorijų planavimo įstatymo
pakeitimai, tačiau daugelis klausimų nejuda iš vietos“, - sakė
R.Valiūnas.
Diskusija dėl darbo santykių liberalizavimo Lietuvoje vyksta jau
ne vienerius metus, investuotojai, kalbėdami su valdžia, nuolat
kelia šią problemą.
Pernai buvo parengtos Darbo kodekso pataisos, kuriomis siūlyta
liberalizuoti darbo rinką, tačiau ankstesnės kadencijos Seimas šio
klausimo nesvarstė. Vyriausybė siūlė išplėsti terminuotų darbo
sutarčių galimybes, sumažinti išeitines išmokas.
Be to, ketinta nustatyti 20 darbo dienų vidutinę kasmetinių
atostogų trukmę (kai yra penkių darbo dienų savaitė), kuri šiuo
metu yra 28 kalendorinės dienos. Įspėjimo apie darbo sutarties
nutraukimą maksimalų laiką siūlyta sutrumpinti nuo 4 iki 3
mėnesių, o maksimalų išeitinių išmokų dydį, kuris šiuo metu
siekia 6 vidutinius mėnesio atlyginimus, mažinti iki 4 mėnesių.
Be to, siūlyta nustatyti, kad kasdieninė darbo laiko trukmė
negali viršyti 8 valandų, tačiau darbo savaitės laikas nesikeistų
ir toliau būtų 40 valandų. Tai leistų darbuotojams kai kuriomis
dienomis dirbti ilgiau nei 8 valandas, o kitomis - trumpiau.
Pataisomis, be kita ko, siūlyta uždrausti kompensacijas už
ilgiau kaip trejus metus nepanaudotas kasmetines atostogas.
