Baigiantis 2013 metams, prognozės arčiau žemės
Palyginti su pavasario prognozėmis, euro zonos BVP augimo prognozė 2014 metais sumažinta nuo 1,2 proc. iki 1,1 proc. Šiemet prasčiau pasirodė daugelis didžiųjų ekonomikų, ir jų plėtros prognozės šiems metams sumažintos – JAV BVP augs 1,6 proc. vietoje prognozuotų 1,9 proc., Kinijos – 7,5 proc. vietoje 8,0 proc., o svarbios Lietuvos eksporto partnerės Rusijos – 1,9 proc. vietoje 3,0 proc. Pačiai euro zonai 2013 metais prognozuojamas 0,4 proc. BVP sumažėjimas.
Dar ne pergalė prieš krizę
Euro zonos recesija praeina, tačiau atsigavimas po nelengvos finansų krizės, alinančios regioną nuo 2009-ųjų, tebevyksta. Todėl ir artinantis 2014 metams atsigavimas apibūdinamas tik kaip laipsniškas, nuosaikus ar vidutiniškas. Įgyvendinti fiskalinės politikos pertvarkymai ir struktūrinės reformos padėjo sumažinti bendrą įtampą finansų rinkose, palūkanų normų rizikos premijos yra sumažėję, tačiau nedarbo lygis viršija 12 proc. O bedarbystė verčia abejoti ir tokio augimo šaltinio, kaip vidaus paklausa, patikimumu. Taip, kad kol kas pergalingų šūksnių iš Europos pusės nesigirdi, veikiau – lapkričio mėnesiui būdinga ramybė.
Didinti palūkanų normą poreikio nėra
Ekonominė aplinka neleidžia ir infliacijai stiprėti. Tikimasi, kad ji ir toliau liks santūriuose rėžiuose. Tai ekonomistus verčia persvarstyti ir Europos centrinio banko (ECB) politiką. Nors nuo gegužės palūkanų pokyčių nebuvo, ir didžioji dalis analitikų jų kol kad nesitiki, keletas stambių Europos bankų prabilo apie galimą palūkanų normos sumažinimą. Turint omenyje, kaip klostosi situacija, bent jau nedidėsiančių palūkanų normų tikrai galime tikėtis dar kurį laiką. Tiesą sakant, tikėtis iš ECB kokio nors griežtinimo būtų labai sunku, kai net JAV, kur ekonominės situacija yra santykinai geresnė, Federalinis rezervų bankas nesiryžta griežtinti pinigų politikos.
Į priekį, nors ir ne taip greitai, kaip norėtųsi
Nepaisant konservatyvaus bendro paveikslo, Lietuvos BVP augimo prognozė šiemet kilstelėta nuo 3,1 iki 3,4 proc. Kaip ir tikėtasi jau praėjusių metų pabaigoje, tai yra sparčiausias augimas Europos Sąjungoje savo dydžiu nusileidžiantis tik Latvijai. Jos ekonomika pasak Europos Komisijos augs 4,0 proc., Estijos šių metų prognozė sumažinta drastiškai – nuo 3,0 iki 1,3 proc.
Lietuvai neblogi augimo skaičiai žadami ir 2014-2015 metų laikotarpiu, tačiau panašu, kad ir mūsų ekonomika remsis į savotiškas „lubas“. Tikrai negalėsime sau leisti tokios plėtros, kokią vidutiniškai turėjome dešimtmetį iki 2008-ųjų. Lietuvos ekonomiką iš vienos pusės supa Europa, su visa aibe savo problemų, iš kitos pusės – Rusija, kuri šiuo metu taip pat išgyvena ne pačius geriausius metus. Kad ir kaip būtų, dargana dar ne sąstingis, ir nors ir ne taip greitai, kaip norėtųsi, bet judėjimas į priekį bus.
Rūta Medaiskytė yra banko „Finasta“ vyriausioji ekonomistė
