Po ilgų nuosmukio ir stagnacijos mėnesių Europos Sąjungos (ES) ekonomika pagaliau rodo atsigavimo ženklus. Tačiau ekonominių reikalų komisaras perspėja, kad augimas dar labai trapus, o optimistines nuotaikas temdo vis dar nevaldomas europiečių nedarbo lygis. Pristatydamas ekonominę 2013 m. rudens prognozę Europos Komisijos (EK) vicepirmininkas Olli Rehnas pabrėžė, kad ekonominis ES paveikslas dar labai nevienodas. Tačiau nevienodos buvo ir ekonominių krizių priežastys bei jų gydymo metodai.
Pietuose krizė nesibaigė
Pastaruosius keletą pusmečių sparčiausiai augusių Latvijos ir Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) ir toliau išlaikys pagreitį. 2013 m. šių dviejų Baltijos valstybių ekonomikos vis dar augs sparčiausiai. BVP augimas Latvijoje sieks 4 proc., Lietuvoje didės 3,4 proc. Kitais metais šalių BVP atitinkamai turėtų augti 4,1 proc. ir 3,6 proc.
Toks augimas gerokai viršija europinį vidurkį: 28-ioms ES valstybėms šįmet prognozuojamas nulinis BVP augimas, o kitąmet šis rodiklis jau turėtų kilti iki 1,4 proc.
Kiek prastesnė situacija euro zonoje, kur BVP dar ir šįmet trauksis 0,4 proc. ir tik kitąmet pasieks teigiamą 1,1 proc. ribą.
Bendrą valiutą turinčių valstybių statistiką gerokai gadina krizės nesuvaldančių Graikijos, Slovėnijos ir ypač Kipro ekonominis lėtėjimas. Tikimasi, kad jau kitąmet Graikijos ekonomika vėl ims augti, nors šįmet šalis BVP prognozuojamas – 4 proc. traukimasis.
Juodi debesys nesisklaido ir virš Slovėnijos, kur šįmet 2,7 proc. kritęs BVP dar procentu trauksis ir 2014-aisiais.
Tačiau EK prognozuoja, kad sudėtingiausia situacija išliks Kipre, kurio ekonomika šįmet smuks beveik 9 procentiniais punktais, o kitąmet smuktels dar 3,9 proc.
Nedarbas Lietuvoje mažėja
Lėtas ekonominis augimas ilgainiui turėtų pradėti kurti ir darbo vietas. Tačiau kol kas nedarbo lygis ES išlieka rekordiškai aukštas. 2013 m. ir 2014 m. darbo Europoje neturės maždaug kas dešimtas gyventojas ir tik 2015 m. šis skaičius, tikimasi, ims mažėti.
„Nemažai ženklų rodo, kad europinė ekonomika pasiekė lemiamą tašką. Fiskalinė konsolidacija ir struktūrinės reformos sukūrė atsigavimui palankų pagrindą. Tačiau dar per anksti skelbti pergalę: nedarbo lygis lieka netoleruotinai aukštas. Turime dirbti modernizuodami Europos ekonomiką, skatinti tvarų augimą ir darbo vietų kūrimą“, - teigė O.Rehnas.
Tačiau nedarbo lygio statistika 28 šalyse narėse taip pat labai nevienoda. Lietuvoje per pastaruosius metus maždaug 2 procentiniais punktais sumažėjęs nedarbas priartėjo prie ES vidurkio ir šįmet siekia 11,7 proc.
Planuojama, kad ateinančiais metais užimtumas šalyje didės, tad nedarbas smuks iki 10,4 proc. (2014 m.) ir 9,5 proc. (2015 m.)
Sudėtinga situacija lieka Graikijoje ir Ispanijoje, kur darbo neturi kas ketvirtas darbingas žmogus (Graikijoje nedarbo lygis siekia 27 proc., Ispanijoje – 26,6 proc.)
Krizei stiprėjant Kipre, nedarbas šioje saloje šįmet sieks 16,7 proc., o kitąmet išaugs iki 19,2 proc.
Vartojimas augs, eksportas trauksis
Įvertinusi duomenis EK konstatuoja, kad stipriausia augimą varanti jėga šiuo metu yra atsigaunantis vidaus vartojimas. Tačiau pažymima, kad sparčiam BVP augimui Lietuvoje didžiausią įtaką turėjo eksportas.
Prognozuojama, kad eksporto mastai šalyje gali trauktis dėl lėtėjančios Rusijos ekonomikos. Ribotų neigiamų pasekmių Lietuvos ekonomikai, manoma, turės ir sustiprinta lietuviškų prekių patikra Rusijos pasienyje ir pieno produktų draudimas.
Tačiau EK apžvalgoje teigiama, kad ekonominį augimą Lietuvoje palaikys atsigaunantis vidaus vartojimas, mažėjanti infliacija ir krentantis nedarbas.
Be to, O.Rehnas pabrėžė, kad jau kitų metų pradžioje EK siūlys naujų priemonių, kaip ES ekonomiką paversti stipresne, tvaresne ir atsparesne išorės krizėms.
Dar pernai 3,2 proc. siekusi infliacija Lietuvoje sumažėjo iki 1,4 proc. Tai siejama su palyginti nedideliu maisto ir energijos kainų kilimu, tačiau jau antrąjį šių metų pusmetį numatoma, kad situaciją ims keisti kainų augimas paslaugų sektoriuje.
2014 m. infliacija Lietuvoje gali išaugti iki 1,9 proc, o 2015 m. siekti 2,4 proc.
EK taip pat atkreipia dėmesį, kad nepaisant pakankamo bankų likvidumo, Lietuvoje skolinimosi sąlygos, ypač mažoms ir vidutinėms įmonėms, statybų ir nekilnojamojo turto sektoriams, išlieka gana sudėtingos.
