Kodėl permiegoti su lietuve lengviau nei su dane?

2013 m. spalio 18 d. 19:43
Edgaras Savickas
Praeitą savaitę Lietuvoje lankantis Danijos princui Frederikui ne vienai lietuvei jį išvydus linko keliai. „Labai jau simpatiškas tas danų princas, ko nepasakysi apie kitus princus“, – po jo nuotrauka komentavo viena vilnietė.
Daugiau nuotraukų (1)
Turbūt ir Danijoje Frederikui gerbėjų netrūksta, tačiau jei jis norėtų kokią nors moterį nusitempti į lovą, daugiau šansų turėtų Lietuvoje.
Taip teigti leidžia neseniai pasirodžiusi turbūt garsiausio pasaulyje sekso turisto Daryusho Valizadeho (besislepiančio po pseudonimu Roosh) knyga „Nedulkink Danijos“.
Reikia pastebėti, kad šios knygos pavadinimas iš visos serijos išsiskiria. Paprastai D.Valizadehas šalis dulkinti skatina, pavyzdžiui, jo knyga apie Lietuvą vadinasi „Išdulkink Lietuvą: Kaip Lietuvoje permiegoti su lietuve“.
Tačiau Danija moterų viliojimo ekspertui Rooshui paliko tokį prastą įspūdį, kad jis nusprendė savo skaitytojams pirmą kartą patarti ten nevykti.
Kodėl? Ogi dėl puikiai išvystytos Danijos socialinės apsaugos sistemos.
Nereikia jaudintis dėl gerovės
„Danijos pilietis neturi žalio supratimo, ką reiškia neturėti sveikatos apsaugos arba mokėti už studijas universitete“, – savo knygoje rašo Rooshas.
Danas visiškai nebijo, kad vieną dieną taps benamiu arba ilgam neteks darbo. Valstybės socialinės apsaugos tinklas pagauna visus, kuriems nepasiseka.
„Aš pats, kaip amerikietis, kuriam visą gyvenimą į galvą kalė, jog už tokius paprasčiausius dalykus, kaip sveikatos apsauga ar išsilavinimas turiu susimokėti pats, patyriau šoką“, – savo nuostabos neslėpė knygos autorius.
Patirtas šokas greitai pavirto į netikėjimą savo akimis, o vėliau ir įtūžį, kai Rooshą atstumė visos jo užkalbintos danės.
„Net ir labiausiai nemoteriškos, netgi vyriškos, robotiškos moterys“ nekreipė į jį dėmesio.
Todėl Rooshas padarė išvada, kad danei vyro nereikia, „nes valstybė ja ir jos katėmis pasirūpins net jeigu ji pasimatymuose visiškai nesistengs“.
Rūpinasi lygiomis teisėmis
Rooshas neklysta, Danija iš tiesų daug dėmesio skiria lyčių nelygybės mažinimui ir remia moteris.
Pavyzdžiui, suteikiama 18 mėnesių motinystės pašalpa, kuri paprastai siekia apie du trečdalius gauto atlyginimo.
Tačiau taip pat galima pasirinkti dirbti, nes vaikų priežiūra taip pat labai išvystyta. Dėl to 80 proc. mamų dirba – tai vienas aukščiausių rodiklių pasaulyje.
Tačiau Rooshą labiausiai supykdė nemokamas aukštasis mokslas, kuris, jo manymu, „kenkia moteriškumui“.
„Kuo daugiau metų moteris praleidžia mokyklose ir universitetuose, tuo sunkiau jai bus tave patenkinti tiek fiziškai, tiek emociškai“, – rašo jis.
Danijos moterys nesijaučia priklausomos nuo vyrų finansinės pagalbos, todėl nesistengia jiems įtikti ir patikti. Galų gale, Daniją feminizmą laiko bendru tikslu, o ne kiekvienos moters reikalu, todėl visuomenėje vyrauja jį palaikanti nuomonė.
Neatitinka teorijos
Roosho moterų viliojimas remiasi evoliucijos teorija, kuri sako, kad visos moterys vyruose ieško pranašumų prieš kitus vyrus. Jai dažniausiai laikomi dominavimas, raumeningumas, gera materialinė padėtis.
Tačiau daugumai Danijos moterų šie dalykai yra nemotais, nes jos ir taip jaučiasi saugios.
Į Lietuvą vykti rekomendavo
Kitaip nei Danija, Lietuva Rooshui paliko gerą įspūdį. Jam lietuvės pasirodė patraukliausios iš visų kitų Baltijos šalių.
Nors ir sunkiau paguldomos į lovą, dėl jų į Lietuvą, Roosho manymu, atvykti verta.
Svarbiausia girti jų dažnai netobulą anglų kalbą.
Nuo 2012 metais parašytos „Išdulkink Lietuvą“ didelių pokyčių mūsų socialinės apsaugos sistemoje neįvyko.
Nors motinystės pašalpos taip pat yra didelės, kitos gyvenimo sritys nėra saugomos taip pat gerai, kaip Danijoje.
Lietuviai taip pat kol kas skeptiškai žiūri į feminizmo idėjas ir moterų nepriklausomybę apskritai, todėl teigiant, kad permiegoti su lietuve yra lengviau nei su dane, labai pro šalį neprašaunama.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.