Optimistams rugpjūčio rodikliai turėtų patikti – bendrasis paskolų portfelis didėjo 278,6 mln. litų, bendrasis indėlių portfelis pūtėsi net 610,2 milijono, naujai išduotų būsto paskolų suma išliko solidi, ir net bendrasis būsto paskolų portfelis šiek tiek padidėjo.
Pesimistai pastebėtų, kad paskolų portfelio augimą lėmė paskolos ne verslui, o gyventojams. Tuo tarpu indėlių – atvirkščiai, gyventojų santaupos mažėjo, o įmonių – augo. Žinoma, normalu, kad atostogų laikotarpiu žmonės šiek tiek patuština savo banko podėlius, tačiau sparčiai besipildančios įmonių sąskaitos gali signalizuoti tiek apie gerus verslo rezultatus, tiek apie perspektyvių pinigų įdarbinimo galimybių stygių.
Taigi, priklauso nuo išankstinės nuostatos. Kaip ir požiūris į atsiskaitymų grynaisiais pinigais, viršijančių 10 000 litų, ribojimą, dėl kurio kilo spekuliacijų, sąmokslo teorijų ir nepagrįstų kaltinimų bankams banga.
Bankai ir neslepia, kad jie tokią iniciatyvą vertina teigiamai. Tačiau bankai Vyriausybės iniciatyvą palaiko visai ne dėl to, ką paprastai įvardija kritikai.
Pirma, atsiskaitymai grynaisiais Vakarų Europos šalyse tampa atgyvena ir tokių atsiskaitymų dalis neišvengiamai mažės, kol pačios operacijos grynaisiais taps prabanga. Europos Komisija ir kitos ES institucijos ragina šalių vyriausybes imtis aktyvių atsiskaitymų grynais pinigais mažinimo veiksmų visų pirma dėl tokio atsiskaitymo būdo brangumo ir sąryšio su šešėline ekonomika. Reikia būti aklam, kad šio masinio migravimo į elektroninę erdvę nepastebėtum.
Tokioje aplinkoje kur kas racionaliau patiems investuoti į elektroninės atsiskaitymų erdvės tobulinimą ir plėtrą, nerizikuojant likti modernios finansų erdvės užribyje. Puikus pavyzdys Lietuvoje - mobiliojo ryšio rinka. Laiku pastebėtos perspektyvos, investicijos ir nuoseklumas lėmė tai, kad šiandien turime vieną geriausių pasaulyje mobiliojo ryšio infrastruktūrų ir mažiausias kainas Europos Sąjungoje.
Suprantu, kad grynieji neišnyks, kaip ir visiškai neišnyks šešėlinė ekonomika. Tačiau teigti, kad grynieji atsilaikys prieš elektroninius mokėjimus yra tas pats, kas, stebint artojų varžybas tautinės šventės metu, tvirtinti, jog arklys atsilaikys prieš traktorių.
Antra, atsiskaitymai grynaisiais yra brangiausias mokėjimo būdas ir bankai operacijų grynaisiais pinigais sąnaudas priversti kompensuoti iš pelno už kitas paslaugas. Ateityje, toliau plintant, o tai reiškia - ir pingant elektroniniams atsiskaitymams, grynieji bus vis labiau ekonomiškai nenaudingi. Žinoma, išskyrus šešėlinę ekonomiką, kurioje labiausiai vertinama galimybė atsiskaityti anonimiškai.
Taigi, sunku suvokti racionalias priežastis, kuriomis normalus, oficialiai veikiantis verslas priešintųsi siūlymui riboti brangiausią atsiskaitymų būdą. Na, nebent verslininkai negali atsilaikyti prieš grynųjų pinigų išvaizdą ar kvapą, arba - jie yra tie, kurie klientams siūlo PVM dydžio nuolaidas atsiskaitant grynaisiais pinigais.
Trečia, trumpuoju laikotarpiu bankams šis ribojimas jokios tiesioginės apčiuopiamos naudos neduos.
Kai kurie oponentai teigia, kad ribojimas paskatins daugiau pinigų laikyti bankuose (nors tokia versija galėtų būti teisinga tik tuo atveju, jei grynaisiais atsiskaityti apskritai būtų uždrausta).
Tačiau tokie trumpalaikiai pinigai bankams nereikalingi.
Skamba šventvagiškai, tačiau taip yra.
Bankuose gyventojai ir įmonės laiko beveik 45,5 mlrd. litų. Tai yra didžiulė krūva įsipareigojimų, už kuriuos bankai turi mokėti palūkanas, atskaitymus privalomajam rezervui ir indėlių draudimo fondui. Nesant galimybių juos panaudoti ilgalaikių projektų finansavimui, tokie pinigai pamažu ima deginti banko balansą.
Argumentai, kad siūlomus riboti atsiskaitymus perkėlus į elektroninę erdvę, bankai gaus daugiau komisinių už operacijas neturi racionalaus pagrindo. Šiuo metu atsiskaitymai, viršijantys 10 000 litų sudaro mažiau nei vieną procentą visų operacijų skaičiaus. Tokio dydžio mokėjimai atliekami per didmenines mokėjimo sistemas kredito ar debeto pervedimais, kurių įkainiai yra fiksuoti ir nepriklauso nuo pervedimų sumos arba daugeliu atvejų visiškai nemokami (tiesioginis debetas arba pervedimai banko viduje).
Taigi, siūlome šio vyriausybės pasiūlymo oponentams nesinaudoti populistiniais ir išgalvotais teiginiais, o realiai vertinti galimas tokio ribojimo kai kurias neigiamas pasekmes (jei jų būtų) ir siūlyti būdus kaip juos neutralizuoti. Tokių atvejų gali būti ir, greičiausiai, yra, tačiau išimtis visuomet galima įteisinti.
Tuzinas Europos Sąjungos valstybių atsiskaitymų grynaisiais ribojimus taiko (daug kur, gerokai griežtesnius nei siūloma Lietuvoje) ir jau naudojasi šios priemonės teigiamu poveikiu viešiesiems finansams ir verslo skaidrumui.
Stasys Kropas yra Lietuvos bankų asociacijos prezidentas
