„Yra daug tarptautinių įsipareigojimų, instrumentų, kuriais
galima naudotis, problema galbūt ta, kad jie neveikia taip greitai,
kaip, paprastai sakysim, veikdama juos gali naudoti Rusija“, -
interviu Žinių radijui apie priemones, kurių Lietuva gali imtis
atsakydama į Rusijos veiksmus, sakė L.Jonavičius.
„Kitas klausimas, ar Europa, Lietuva nori priimti tas žaidimo
taisykles, kurias primetinėja Rusija, kurios yra pagrįstos spaudimu,
nesąžiningais veiksmais, įsipareigojimų, susitarimų nesilaikymu.
O instrumentų visada yra, yra Pasaulinė prekybos organizacija, kitos
tarptautinės institucijos, kuriose ir ta pati Rusija yra narė, ir
per kurias galima daryti poveikį ir spaudimą. Lietuvos interesas
visada buvo ir yra palaikyti lygiaverčius, skaidrius, teisiniais
susitarimais grįstus santykiu su kaimynais, ir lietuviai to toliau
laikysis“, - kalbėjo prezidentės patarėjas.
Rugsėjo pradžioje Rusija sugriežtino lengvųjų automobilių
patikrą pasienyje, o prieš porą savaičių - ir vilkikų. Europos
Komisija praėjusią savaitę perspėjo Rusiją, kad Lietuvos
vežėjams taikomos sugriežtintos patikros procedūros gali
prieštarauti Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) reikalavimams.
Lietuvos vežėjai vėliau pranešė, kad Rusija nuodugniai
nebetikrina vilkikų su greitai gendančiais kroviniais.
Anot L.Jonavičiaus, Rusija ėmėsi rimtų veiksmų, kad
sustabdytų Rytų partnerystės šalių suartėjimą su Europos
Sąjunga.
„Kas stebi įvykius Rytų partnerystės erdvėje, akivaizdu, kad
Rusija daro gan rimtus žingsnius, kad sustabdytų šių šalių
eurointegracijos procesą.
Nesenas pavyzdys - Armėnija iš esmės
buvo priversta atsisakyti eurointegracinės perspektyvos ir prakalbo
apie narystę Muitų sąjungoje, vėlgi sprendimai tokie buvo priimti
su aktyvia Rusijos pagalba“, - kalbėjo prezidentės patarėjas.
Pasak jo, Rusijai pakėlus dujų kainas Armėnijai, ši „neturėjo
manevro laisvės“. „Vėlgi matydami kitus veiksmus, prieš Ukrainą,
Moldovą, „vyno karai“, “šokolado“ karai, bet kokie kitokie karai,
matome, kad Rusija dirba labai aktyviai, nepaisydama prisiimtų
tarptautinių įsipareigojimų, siekdama „atmušti“ Rytų
partnerystės šalis nuo ES“, - sakė L.Jonavičius.
Rytų partnerystės programa, kurioje dalyvauja Armėnija,
Azerbaidžanas, Baltarusija, Gruzija, Moldova ir Ukraina, yra vienas
iš Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai prioritetų.
