Ne, publicistas Andrius Užkalnis nuo šių puodelių pardavimų negaus nė cento. Šūkis, neužpatentuotas, todėl frazę naudoti gali kas tik nori. A.Užkalnis dėl to nesuka sau galvos. Šį šūkį užpatentuoti ir apsaugoti nuo verteivų Lietuvos Respublikos valstybiniame patentų biure jam būtų atsiėję mažiausiai 480 Lt.
„Viskas už vieną eurą“ direktorė Ugnė Ūsevičiūtė aiškino, kad jų tinkle pardavinėjamų puodelių negalima laikyti plagiatu, nes tokia frazė nebuvo patentuota.
Anksčiau panašų suvenyrą buvo galima nusipirkti paties A.Užkalnio parduotuvėje „T&A“. Tiesa, ten jis kainuodavo 33,5 Lt. A.Užkalnis sakė, kad dėl tokio parduotuvės tinklo poelgio nepyksta, juolab, jog jau yra pasitraukęs iš mažmeninės prekybos verslo ir panašių puodelių nepardavinės.
„Didžioji dalis prekės ženklų Lietuvoje nėra registruojami“, – patvirtino teisininkas Andrius Iškauskas. Dėl to jų autoriams gali atsirasti rimtų nemalonumų. Anot jo, didžiausia su neregistruotais prekės ženklais susijusi rizika yra tai, kad vartotojai bus suklaidinti.
Patentų biuro prekės ženklų ir dizaino skyriaus vedėja Digna Zinkevičienė tikino, kad tokių atvejų tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje apstu.
„Pažiūrėkite, turguose krūvos visokių „Nice“, „Rebock“ ir kitokių prekių, kartais net iš tolo matosi, kad jos neoriginalios“, – sakė ji.
Nors apie neregistruotų prekės ženklų mastą patikimos statistikos nėra, A.Iškauskas tikras, kad Lietuvoje prekės ženklai patentuojami retokai.
„Pavyzdžiui, stovi prie turgaus kavinė „Rūta“, jos pavadinimas neregistruotas, bet savaime suprantama, kad tai yra prekės ženklas, nes žmonės sako „einam kebabų pas Rūtą“, – iliustravo pašnekovas.
Tačiau kavinei užregistruotas prekės ženklas nereikštu, kad kiti jo naudoti negali apskritai. Lietuvos patentų biure egzistuoja iš viso 45 prekių ir paslaugų klasės ir kiekvienai iš jų galima užregistruoti to paties pavadinimo prekės ženklą.
Taigi, „Rūta“ galėtų vadintis ne tik kavinė, bet ir kokia nors kelionių organizavimu užsiimanti įmonė arba saldainių fabrikas.
„Duskit pavidolei“ A.Iškauskas A.Užkalniui registruoti rekomendavo reklamos arba renginių organizavimo klasėse, taip iš jos uždirbti, jo manymu, galima būtų daugiausia.
„Toks ir yra teisininkų darbas – padėti klientams rasti optimaliausius registravimo variantus, nes kiekviena klasė ir pats registravimas kainuoja“, – aiškino „AAA Baltic Service Company“ advokatas.
Prekės ženklo registravimas patentų biure kainuoja 240 Lt, dar tiek pat reikia užmokėti už ekspertizę, kartu su kuria gaunama ir viena klasė. Už kiekvieną papildomą klasę reikia mokėti po 120 Lt.
Už tiek prekės ženklas laikomas galiojančiu 10 m., vėliau jį galima pratęsti, tačiau jeigu prekės ženklas 5 m. nėra naudojamas, tada jį gali pasisavinti kas nors kitas.
D.Zinkevičienė sakė, kad šiuo metu Lietuvoje yra 35 tūkst. galiojančių nacionalinių prekės ženklų, 40 tūkst. tarptautinių ir net 500 tūkst. europinių.
Nuo nepriklausomybės pradžios Lietuvoje iš viso registruota 64 tūkst. nacionalinių prekės ženklų, tačiau ne visi jie šiuo metu tebegalioja.
