Nors kol kas daugelis žmonių kalba, pagerėjusio gyvenimo dar nepajutę, ne už ilgo jų nuotaikos turėtų pasikeisti. „Nordea Bank Lietuva“ ekonomistas Žygimantas Mauricas galvoja, kad tai įvykti turėtų jau 2014 m.
Tada, jo manymu, turėtų pakilti ne tik realus darbo užmokestis, bet ir jo ir bendrojo vidaus produkto (BVP) santykis.
Pastarasis šiuo metu siekia 39 proc. ir nuo Europos Sąjungos (ES) vidurkio atsilieka 15 procentinių punktų. Estijoje ir Latvijoje šis santykis atitinkamai yra 47 ir 40 proc.
Tai, kad Lietuvoje labai maža pelno dalis tenka darbuotojams Ž.Mauricas aiškino šalyje vyraujančiu mentalitetu ir palyginus smarkiai apmokestintu darbo užmokesčiu, kurį ne vienas verslininkas yra linkęs išmokėti ir vokelyje.
Be to, Lietuvoje darbdavys derybose dėl atlyginimo paprastai turi daug daugiau galios, kas neleidžia darbuotojui išsireikalauti jo padidinti.
Dvi Lietuvos
Nors ir optimistiškai vertindamas šalies ekonomikos perspektyvas, Ž.Mauricas pastebėjo, kad Lietuvų iš esmės yra dvi.
Viena, tai – stambūs ir smulkūs verslininkai, įvairūs vadovai, IT sektorius, kur atlyginimai augo praktiškai visą krizės laikotarpį – jie ir yra pagrindinis paklausos stimulas.
Antrąją Lietuvą sudarantys likę gyventojai vartoja mažiau ir iki šiol ekonomikos pagerėjimo nejaučia.
Ž.Mauricas šiuo metu akyliausiai stebėti rekomendavo investicijų, privataus ir viešojo sektoriaus vartojimo rodiklius. Taip pat įdomūs turėtų būti pramonės, statybų ir prekybos įmonių sektoriai. Būtent šiose srityse ekonominiai rodikliai dar nėra grįžę į prieškrizinį lygį.
Augsime sparčiausiai Europoje
„Nordea Bank Lietuva“ prognozuoja, kad šiemet Lietuvos BVP augs 4 proc. ir bus sparčiausiai auganti ekonomika Europos Sąjungoje.
Nedaug nuo mūsų atsiliks Latvija, su 3,9 proc. augimu. Tuo metu Estija turėtų augti 1,9 proc. Ž.Maurico manymu, 2011 m. net 8,3 proc. augusi Estija šiuo metu sulėtėjo, nes sustojo šalies viešosios investicijos ir eksportas.
Ekonomistas pastebėjo, kad Lietuva nuo įstojimo į ES padarė bene didžiausią pažangą, o mus aplenkė tik Slovakija ir Lenkija. Mūsų vidutinis metinis BVP augimas 2004-2014 m. buvo 2,9 proc.
Šiuo metu Lietuva sparčiai vejasi ES ir tikėtina, kad kitąmet pagal BVP vienam gyventojui aplenks Graikiją, o 2015 m. ir Portugaliją.
Įspėjo dėl viešųjų finansų
Pagrindine Lietuvos problema Ž.Mauricas įvardino biudžeto deficitą. Anot jo, Lietuva vėl lipa ant to paties grėblio ir nepasimokė iš krizės laikų Litnifo, Latnafo ir Estnufo istorijos.
Europos Komisijos duomenimis, Lietuvos biudžeto deficitas kitais metais turėtų siekti 2,4 proc., tuo metu Latvijos – 0,9 proc., o Estijos – būti teigiamas – 0,2 proc.
„Tai savotiškas pinigų perskirstymas tarp kartų. Reikia nepamiršti, kad mūsų skolas turės sumokėti tie patys pirmokai, kurie šiemet taip gražiai ėjo į Rugsėjo 1-ąją“, – sakė „Nordea Bank Lietuva“ ekonomistas.
Metas išsivaduoti iš „diržų veržimosi“ mąstysenos
Norėdama pasinaudoti naujausiomis tendencijomis globalioje ekonomikoje Lietuva turėtų nebegalvoti krizės laikų kategorijomis.
Vasarą pasaulio ekonomika apsivertė aukštyn kojomis – JAV vedama Vakarų pasaulio ekonomika tvirtai atsistojo ant kojų ir yra vėl pasirengusi dominuoti finansų ir ekonomikos pasaulyje, o Kinija ir kitos besivystančios pasaulio šalys patiria laikinų sunkumų.
Nežiūrint Rusijos grėsmės, naujoji ekonomikos padėtis yra palanki Lietuvai. Visų pirma, spartėja Vakarų pasaulio ekonomikos augimas, kuris yra palankus Lietuvos eksportuotojams.
Lėtėjantis Rytų valstybių ekonomikos augimas mažina pasaulines energetines ir kitų žaliavų kainas, o stiprėjantis euras Lietuvai daro jas dar patrauklesnes
Rekordiškai žemos palūkanų normos ir sutvirtėjusi Europos bankų sistema sudaro kone tobulas sąlygas investicijų augimui. Būtent tai, Lietuvos įmonėms išsivadavus iš krizinio mąstymo pančių, leistų sulaukti ženklaus investicijų augimo.
Galų gale, gerėjant ekonominėms perspektyvoms didieji JAV ir Vakarų Europos investuotojai aktyviai domisi plėtros galimybėmis stabiliose ir nemažą augimo potencialą turinčiose rinkose, pavyzdžiui, Lietuvoje.
Nauju FED vadovu bus moteris
Paklaustas, ką kitais metais mato JAV Federalinio rezervo pirmininko kėdėje, Ž.Mauricas atsakė, kad dabartinis pirmininkas Benas Bernanke turėtų pasitraukti, o vietoje jo ateis moteris.
Šiuo metu daugiausiai svarstomos dvi B.Bernanke pakeisti galinčių asmenų kandidatūros, tai – ekonomistai Larry Summersas ir Janet Yellen.
Pastaroji „Nordea Bank Lietuva“, kaip ir daugelio kitų manymu, yra labiau tikėtina kandidatė.
Šiomis mintimis Ž.Mauricas dalinosi trečiadienį surengtoje spaudos konferencijoje pavadinimu „Ar lietuviai toliau veršis diržus ir ramiai stebės, kaip žemų palūkanų ir kylančios infliacijos graužikai tuština jų santaupas sklidinuose aruodose? Taupus moka du kartus“.
