Statistikos departamento duomenimis, vartotojų pasitikėjimo rodiklis 2013 m. rugpjūčio mėn. buvo minus 7. Tai yra aukščiausias pasitikėjimo rodiklis per pastaruosius penkerius metus.
Palyginti su liepos mėn., vartotojų pasitikėjimo rodiklis padidėjo 2 procentiniais punktais. Statistikos departamentas tokius pokyčius sieja su tuo, kad gyventojai geriau vertina šalies ekonomikos perspektyvas.
Pasak N.Mačiulio, tam turėjo įtakos realus pajamų augimas, didėjęs vidutinis darbo užmokestis ir drauge gerėję lūkesčiai.
Pagal optimistines „Swedbank“ prognozes, Lietuvos ekonomika šiemet augs 4 procentais. Tiesa, kiti prognozuotojai santūresni – jie apsistoja ties 3 ar net 2 proc.
„Patys naujausi Statistikos departamento duomenys patvirtina, kad šalies ekonomika nelėtėja. Akivaizdu, kad nei Rusijos, nei euro zonos recesija neturėjo Lietuvai apčiuopiamo poveikio, eksportas augo“, - aiškino ekonomistas.
Jis tikras, kad Lietuvai sėkmingai klosis ir toliau.
„Antrąjį pusmetį Lietuvos ekonomikai teigiamą impulsą duos ir pirmininkavimas Europos Sąjungos Tarybai. Juk laukiama 30 tūkstančių didelės perkamosios galios svečių, o tai paveiks ir apgyvendinimo sektorių, ir transportą“, - aiškino N.Mačiulis.
Nors ką tik duris atvėrę du prekybos gigantai „Ikea“ ir H&M, ekonomistas mano, kad lemiamos įtakos šalies vartotojų pasitikėjimui jie nepadarys, tačiau žmonės ten leis penkerius metus taupytus pinigus.
„Ikea“ pritrauks nemažai baltarusių, o tai jau nauji pinigai, kurie darys įtaką Lietuvos ekonomikai“, - mano N.Mačiulis.
Statistikos departamento duomenimis, rugpjūčio mėn. 16 procentų gyventojų teigė, kad jų namų ūkio finansinė padėtis per praėjusius 12 mėnesių pagerėjo, 24 procentai – kad pablogėjo, 61 procentas – kad nepasikeitė (liepos mėn. – atitinkamai 12, 25 ir 62 proc.). Vertindami tikėtinus savo šeimos finansinės padėties pokyčius per artimiausius 12 mėnesių, 21 procentas gyventojų vylėsi, kad ji pagerės, 16 procentų manė, kad suprastės (liepos mėn. – atitinkamai 19 ir 16 proc.), 57 procentų gyventojų nuomone, jų namų ūkio finansinė padėtis artimiausiais metais nesikeis.
Vertindami šalies ekonominę padėtį, 25 procentai gyventojų teigė, kad per praėjusius metus ji pagerėjo, 26 procentai – kad pablogėjo, 47 procentai – kad nepasikeitė (liepos mėn. – atitinkamai 25, 30 ir 44 proc.). Žvelgdami į ateitį, 34 procentai gyventojų manė, kad šalies ekonominė padėtis per artimiausius 12 mėnesių pagerės, 17 procentų – kad pablogės, 45 procentai prognozavo, kad padėtis išliks tokia pati (liepos mėn. – atitinkamai 30, 21 ir 45 proc.).
Rugpjūčio mėn. 24 procentai gyventojų tikėjo artimiausius 12 mėnesių bedarbių skaičių mažėsiant, 36 procentai prognozavo, kad jis augs (liepos mėn. – atitinkamai 21 ir 39 proc.).
Rugpjūčio mėn., palyginti su liepos mėn., visiškai nesitikinčių bent kiek sutaupyti per artimiausius 12 mėnesių gyventojų dalis sumažėjo nuo 28 iki 26 procentų.
Vartotojų pasitikėjimo rodiklis mieste ir kaime rugpjūčio mėnesį skyrėsi 2 procentiniais punktais: mieste jis sudarė minus 6, o kaime – minus 8. Palyginti su praėjusiu mėnesiu, mieste vartotojų pasitikėjimo rodiklis padidėjo 2, kaime – 3 procentiniais punktais.
Vartotojų pasitikėjimo rodiklio didėjimą mieste lėmė geresnis šalies ekonominės padėties perspektyvų vertinimas – gyventojų, prognozuojančių šalies ekonominės padėties gerėjimą per artimiausius 12 mėnesių, dalis padidėjo nuo 31 iki 34 procentų, o besitikinčių bedarbių skaičiaus mažėjimo – nuo 21 iki 25 procentų.
Kaimo gyventojų, prognozuojančių šalies ekonominės padėties blogėjimą per artimiausius 12 mėnesių, dalis sumažėjo nuo 20 iki 15 procentų, o prognozuojančių bedarbių skaičiaus augimą – nuo 47 iki 40 procentų. Taip pat pagerėjo kaimo gyventojų nuomonė apie namų ūkio finansinės padėties perspektyvas: manančių, kad jų namų ūkio finansinė padėtis per artimiausius 12 mėnesių pagerės, padaugėjo nuo 19 iki 23 procentų, o besitikinčių nors kiek sutaupyti – nuo 30 iki 32 procentų.
Per metus (2013 m. rugpjūčio mėn., palyginti su 2012 m. rugpjūčio mėn.) vartotojų pasitikėjimo rodiklis padidėjo 10 procentinių punktų. Tai lėmė geresnės visų jo sudedamųjų dalių prognozės. Gyventojų, manančių, kad šalies ekonominė padėtis per artimiausius 12 mėnesių pagerės, dalis padidėjo nuo 20 iki 34 procentų, prognozuojančių bedarbių skaičiaus mažėjimą – nuo 15 iki 24 procentų. Taip pat pagerėjo savo namų ūkio finansinės padėties vertinimas: gyventojų, prognozuojančių namų ūkio finansinės padėties pagerėjimą, dalis padidėjo nuo 14 iki 21 procento, o besitikinčių nors kiek sutaupyti per artimiausius 12 mėnesių – nuo 29 iki 35 procentų.
