Antrąjį pusmetį Baltijos šalims diriguos kaimynai

Lietuvos BVP vis dar demonstruoja išskirtinius rezultatus. Kaip ir tikėtasi, metinis augimas šoktelėjo nuo 3,5 proc. I ketvirtį iki 3,7 proc. II ketvirtį. Įvertinus darbo dienų ir sezoniškumo įtaką, ketvirtinis augimas lėtėjo, tačiau išliko stiprus ir siekė 0,6 proc.

Išsamūs duomenys dar nepaskelbti, tačiau, sprendžiant iš mėnesinių eksporto, pramonės produkcijos ir mažmeninės prekybos rodiklių, spartų šalies ekonomikos augimą lėmė augantis vartojimas ir eksportas. Teigiamas vartojimo tendencijas paskatino darbo rinkos atsigavimas (dėl minimalaus mėnesinio atlyginimo padidinimo augo darbo užmokestis bei mažėjo nedarbas) ir stabilesnė vartojimo kainų infliacija. II pusmetį vartojimo augimas turėtų šiek tiek sulėtėti, todėl per metus realios vartojimo išlaidos vidutiniškai turėtų augti apie 3,5 proc.

Nors išorinės perspektyvos išlieka nepalankios, Lietuvos eksporto augimas tebėra stebėtinai spartus. Praėjusiais metais puikius eksporto rezultatus lėmė keli vienkartiniai veiksniai, įskaitant ir išskirtinį grūdų derlių. Šiais metais lūkesčiai dėl žemės ūkio rezultatų išlieka teigiami, tačiau dėl praėjusiais metais aukštai iškeltos kartelės, naujų augimo rekordų nesitikima. Eksporto augimas bus spartesnis nei prognozuota šių metų pradžioje (5,3 proc.), tačiau greičiausiai anksčiau prognozuotų 10 proc. augimo tempų ribos nepasieks ir svyruos apie 7 – 8 proc.

Vis dėlto susirūpinimą kelia Lietuvos eksporto priklausomybė nuo Rusijos, kurios ekonomika praėjusį pusmetį buvo silpna. Kita vertus, Rusijos vartojimo išlaidos išlaikė stabilų augimo tempą, o Lietuva į šią rinką eksportuoja vartojimo prekes, todėl tikimasi, kad Rusijos augimo sulėtėjimas stipriai neigiamo poveikio prekių eksportui neturės. Taigi, Lietuvos ekonomikos augimo prognozių nekeičiame – metinis BVP pasieks apie 3,5 proc. augimą.

Latvijos lūkesčiai dėl ekonomikos plėtros pasiteisino taip pat – preliminarus 2013 m. II ketvirčio BVP pademonstravo augimo spartėjimą. Lyginant su I ketvirčio 3,6 proc., II ketvirtį BVP augo 3,8 proc., tačiau, įvertinus sezoniškumo veiksnius, BVP ketvirtinis augimas atitinkamai sumažėjo nuo 1,2 proc. I ketvirtį iki 0,5 proc. II ketvirtį.

Nors detali statistika ir nėra paskelbta, vertinant pirminius indikatorius Latvijoje, teigiamas augimo tendencijas lėmė išaugusi vidaus paklausa. Įtakos BVP turėjo paslaugų (7 proc.), prekybos (3 proc.) ir statybų (5 proc.) sektorių metiniai augimai. Prie statybų sektoriaus sėkmės daugiausiai prisidėjo viešojo sektoriaus investicijos. Tačiau Latvijos pramonės rezultatai II ketvirtį nedžiugino (-0,6 proc.). Kita vertus, tai siejama tik su problemomis metalus gaminančioje „Liepajas metalurgs“ kompanijoje. Vis dėlto rinkoje tai stambus žaidėjas ir geri rezultatai kitose srityse, pavyzdžiui, laivų statybose, tik iš dalies atsveria sumažėjusį metalo pramonės produktyvumą. Taigi, Latvijos pramonės ateitis išlieka miglota, nes jos produkcijos lygis itin priklausomas nuo išorinės paklausos, kur teigiamų naujienų nėra labai daug.

Latvijos ekonomikos augimo prognozių nekeičiame – metinis BVP pasieks 3,5 proc. augimą, tačiau rizika, kad II pusmečio rezultatai bus mažiau įkvepiantys, išlieka.

Pirmąjį šių metų pusmetį Estijos ekonomikos rezultatai buvo nuviliantys. Šalies BVP rodiklis II 2013 m. ketvirtį gerėjo nestipriai – metinis augimas siekė vos 1,3 proc., lyginant su I ketvirtį buvusiu 1 proc. Įvertinus sezoniškumą ir darbo dienų skaičių, BVP per ketvirtį gerėjo tik 0,1 proc.

Nors tikslesni duomenys dar nepateikti, galima daryti prielaidą, jog daugiausiai prie augimo kaip ir kaimyninėse šalyse prisidėjo vartojimo tendencijos. Darbo užmokesčio augimas bei atsigavę vartotojų lūkesčiai – sparčiausi vartojimo išlaidų atsigavimo veiksniai. Tačiau antrąjį pusmetį vartojimo apsukos greičiausiai lėtės. Estijos vartotojų optimizmą temdo aukšta infliacija, kuri, nepaisant palankių tendencijų globalioje žaliavų rinkoje, mažėja palaipsniui ir išlieka aukščiausiame lygyje tarp Europos Sąjungos šalių. Privataus vartojimo išlaidos, mūsų vertinimu, šiais metais augs sparčiau nei prognozavome metų pradžioje – apie 4,5 proc.

Neigiamą įtaką Estijos augimui greičiausiai turėjo vangus vidaus investicijų augimas, kurį lėmė stipriai sumažėjusio viešojo sektoriaus investicijos. Tuo tarpu privatusis sektorius ir toliau mažina savo finansinius įsipareigojimus, grąžindamas skolos ir BVP santykį į 2007 m. lygį. Iš esmės lėtas kreditavimo, o atitinkamai ir privačių investicijų atsigavimas yra nulemtas neapibrėžtumo dėl euro zonos atsigavimo.

Remiantis statistiniais duomenimis, prie silpno Estijos augimo nemažai prisidėjo ir pridėtinės vertės sumažėjimas transportavime ir sandėliavime, kurį greičiausiai sukėlė prekybos srautų į Rusiją sumažėjimas. Estijos ekonomikos augimo prognozės nuo laukto 3,3 proc. metinio augimo sumažintos iki 2,0 – 2,5 proc. Pagrindinės rizikos šalies ekonomikai siejamos su išorinės paklausos perspektyvomis, nors, žvelgiant į Skandinavijos rinkų prognozes II metų pusmečiui, spartesnio augimo viltis visgi išlieka.