Finansų valdymu užsiimančios „Columbia Management“ vyresniojo stratego Zacho Pandlo manymu, šis skaičius reiškia mažiau negu mes galvojame.
Jo moksliniame darbe pavadinimu „Kodėl BVP reikia skirti mažiau dėmesio“ rašoma, kad skaičiuojant šalies BVP dėl savalaikiškumo dažnai tenka paaukoti tikslumą.
Daugelis statistikos departamentų ir agentūrų BVP įverčius skelbia neturėdami visų reikiamų duomenų, todėl vėliau juos peržiūri.
Pirma peržiūra dažniausiai pasirodo po mėnesio, vėliau tikslinimas metinis BVP pokytis, galiausiai pasirodo išsami ataskaita, publikuojama kas penkerius metus.
Egzistuoja du pagrindiniai BVP skaičiavimo metodai: pajamų ir išlaidų. Tačiau vien tai, kad nėra vieno absoliutaus metodo parodo, kad jų skaičiavimai nėra visiškai tikslūs.
Tiesa, Z.Pandlas pripažįsta, jog BVP yra naudingas vertinant verslo ciklus, taip pat lyginant pajamų skirtumus skirtingose valstybėse.
Tačiau investuotojams, norintiems tiksliau įvertinti ir sekti ekonominę valstybės padėtį jis turi keletą papildomų patarimų.
Visų pirma, reikia ignoruoti prekybos duomenis, kurie yra labiausiai iškraipyti ir nepadeda prognozuoti ateities augimo tendencijų. Taip pat, geriau naudotis tik pajamų BVP apskaitos metodu, nes šis, anot Z.Pandlo yra tikslesnis.
„Mūsų manymu, BVP, kaip rodiklis apibendrinantis ekonomikos augimą, vertas daug mažiau dėmesio, nei sulaukia dabar“, – sakė jis.
Yra alternatyvų
Praeityje ne vienas ekonomistas yra svarstęs, kaip galima būtų tiksliau apskaičiuoti valstybės gerovę. Vienas garsiausių pasiūlymų – vadinamasis bendras nacionalinis laimės indeksas, kuriuo nustatoma šalies gyvenimo kokybė.
Tačiau pastaruoju metu vis daugiau dėmesio sulaukia ne pelno siekiančios organizacijos „Social Progress Imperative“ sukurtas vertinimas – socialinio progreso indeksas, matuojantis iki kokio lygio valstybės atitinka savo piliečių socialinius ir aplinkos poreikius.
Jam apskaičiuoti naudojamos 52 duomenų grupės, nuo pamatinių žmogaus išgyvenimui būtinų poreikių iki galimybių siekti savo svajonių.
Nuo BVP socialinio progreso indeksas skiriasi tuo, kad matuoja ne ekonominius faktorius, o tai, kokios įtakos jie turėjo kasdieniam žmonių gyvenimui.
Pirmoje šio indekso vietoje yra Švedija, paskutinėje – Etiopija. Iš viso įvertintos 49 šalys. Lietuvos tarp jų nėra, tačiau mūsų kaimynė Lenkija yra 13 vietoje, tarp Kosta Rikos ir Čilės, Rusija – 32, tarp Kinijos ir Kazachstano.
