Rusijos statistikos departamento duomenimis, šalies ekonomika antrąjį 2014 m. ketvirtį augo vos 1,2 proc. tai netgi mažiau nei 1,6 proc. augimas pirmajame. Rusijos ekonomikos ministerija tikėjosi 1,9 proc. augimo.
Naujienų portalas newsru.com rašo, kad Rusijos ekonomistai neatmeta galimybės, jog ekonomikos griūtis gali prasidėti jau kitąmet, o užsienio analitikai nurodo, kad šalis jau išgyvena recesiją.
Tuo metu šalies valdžia nuo tokių kalbų ginasi. Ekonomikos ministras Aleksejus Uliukajevas dienraščiui „Kommersant“ sakė, kad recesijos Rusijoje nėra, o jo pavaduotojas Andrejus Klepačius reiškinį įvardino kaip užsitęsusią stagnaciją ir pranešė, kad trečiąjį šių metų ketvirtį ministerija tikisi bendrojo vidaus produkto augimo paspartėjimo ir techninio išėjimo iš stagnacijos.
Visgi ne visi nusiteikę optimistiškai. Nepriklausoma tarptautinė tyrimų bendrovė „Capital Economics“ teigia, kad recesija Rusijoje neišvengiama. Ekonomikoje recesija vadinama situacija, kai neigiamas bendro vidaus produkto augimas fiksuojamas bent du ketvirčius iš eilės.
Tikimybė, kad taip įvyks, Strateginės analizės instituto direktoriaus Igorio Nikolajevo manymu, yra 95 proc.
Lietuviai apsukų nemažina
Nepaisant prastėjančios Rusijos ekonomikos, Lietuvos eksportas į šalį šiais metais augo. Lyginant antruosius 2012 ir 2013 metų ketvirčius eksportas į Rusiją padidėjo 12,5 proc., atitinkamai nuo 3,76 mlrd. Lt iki 4,23 mlrd. Lt.
„Versli Lietuva“ analitikas Thomas Nottenas tai aiškina stagnacija vakarų Europos rinkose, dėl kurios Lietuvos įmonės intensyvino veiksmus rytų rinkose, kuriose buvo geresnes galimybes augti.
Be to, Lietuvos įmonėms rytų rinkose yra lengviau vystyti savo prekinius ženklus dėl mažesnės konkurencijos. Galų gale, tose šalyse lietuviška produkcija vertinama labiau nei Vakarų Europoje.
Rusija yra antra pagal dydį Lietuvos eksporto rinka, į ją eksportuojame maždaug 19 proc. savo produkcijos. Daugiau tenka tik Europos Sąjungos šalims – apie 59 proc.
2012 m. Lietuvos eksporto į Rusiją 83,5 proc. sudarė reeksportas, o lietuviškos kilmės eksportas - 16,5 proc. Iš lietuviškos kilmės eksporto į Rusiją, Lietuva daugiausia eksportavo maisto produktus, ypač pieno produktus ir mėsą.
T.Notteno manymu, mažai tikėtina, kad prekių eksporto į Rusiją augimas sulėtės dėl ekonomikos stagnacijos, nes maisto produktai yra mažiau jautrus ekonomikos svyravimams.
Kita vertus, reeksporto augimas į Rusiją sulėtėti gali, ypač naudotų automobilių, mašinų ir elektros aparatų reeksporto sektoriuose. Tačiau akivaizdu, kad vaisių ir daržovių reeksporto augimas nesulėtės dėl tos pačios priežasties kaip ir lietuviškos kilmės maisto produktų eksporto.
„Pieno žvaigždžių“ atstovė spaudai Virginija Žygienė sakė, kad jų prekių pardavimas Rusijoje nemažėja, o auga. Tai ji aiškina savo klientų ir produktų specifika.
„Turime lojalius, aukštesnes pajamas gaunančius vartotojus, jie į ekonomikos smūgius nereaguoja labai jautriai. Be to, gaminame pieno produktus, kurie yra vieni būtiniausių žmogaus kasdienėje mityboje“, – aiškino ji.
Blogi lūkesčiai mažins užsakymus
Tačiau lietuviškų prekių eksporto į Rusiją augimas nepaisant šalies ekonominių sunkumų nėra garantuotas. Jeigu šalies verslininkai tikėsis blogų laikų, jie ateis ir į Lietuvą.
Vienas to požymis jau matyti. Rusijoje vadinamasis vadybininkų, užperkančių prekes, rodiklis pastaraisiais mėnesiais krito.
Birželį šis rodiklis siekė 50 proc., liepos mėnesį jau 48 proc., prieškrizinis rodiklis buvo 54 proc.
Tai parodo, kad Rusijos prekių ir paslaugų įmonės gauna mažiau užsakymų. Taip pat gali atsitikti ir su Lietuvos įmonėmis.
Jeigu rusai, tikėdamiesi recesijos, ims mažiau vartoti, lietuviškomis prekėmis prekiaujančios Rusijos įmonės pradės mažinti užsakymus. Tai mažins eksporto į Rusiją apimtis, todėl kai kam gali tekti daugiau dėmesio sutelkti į kitas rinkas.
Trūksta noro keistis
Prasidėjus pasaulinei finansų krizei 2009 m. Rusijos ūkis smuko 8 proc., 2009-10 m. jis laikėsi ties 4,3–4,5 proc., pernai augimas sudarė vos 3,4 proc. „Capital Economics“ manymu, be reformų augimas ir toliau mažės.
Pagrindinė augimo smukimo ir neįgyvendinamų reformų priežastis – pasipriešinimas iš vidaus. Besivystančiai ekonomikai labai svarbios užsienio investicijos, tačiau naujos įmonės į šalį žengia vangiai.
Tai lemia ne viena priežastis: nuo kerojančios korupcijos iki protekcionizmo. Be to, ne viena užsienio įmonė Rusijoje jau yra nukentėjusi, todėl daugiau pinigų, o kartu ir žinių bei naujų technologijų artimiausiu metu šalyje tikėtis sunku.
Artėjant rugsėjo pradžioje vyksiančiam G20 viršūnių susitikimui Sankt Peterburge, prezidentui Vladimirui Putinui verta pagalvoti, kaip šią situaciją galima būtų pradėti keisti.
