„Mielas Vidžiljau, žodis tau“, į Lietuvos žemės ūkio ministrą Vigilijų Jukną lyg į seną draugą kreipėsi Europos Parlamento Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto pirmininkas Paolo De Castro.
Panašu, kad geri santykiai su šio komiteto nariais ministrui ateityje gali padėti nelengvose derybose dėl Bendrosios Žemės ūkio politikos reformos (BŽŪP), kurią Lietuva tikisi užbaigti iki šių metų pabaigos.
Būtent reforma bus vienas svarbiausių V. Juknos darbų ateinantį pusmetį pirmininkaujant Žemės ūkio ir žuvininkystės tarybai. Dėl šios reformos trys Europos Sąjungos (ES) institucijos neseniai pasiekė politinį susitarimą, tad Lietuvai teks pasirūpinti reformos praktiniu parengimu, kad 2014 m. būtų pradėtas jos įgyvendinimas.
Dėl to V. Juknai ir jo komandai teks ne tik tartis su šalimis narėmis, bet ir dalyvauti derybose su EP. Prognozuojamos karštos diskusijos. Tą antradienio susitikime ministrui pabrėžė ir EP nariai.
Tačiau V. Jukna teigia intensyviai šiam etapui ruošęsis, o naudos galutiniam rezultatui gali turėti ir geri santykiai su Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto nariais.
„Visą šį pusmetį nuolatos susitikinėjome ir organizavome dvišalius formalius ir neformalius susitikimus, todėl šiandien jau daugelį komiteto narių ir jo pirmininką pažįstu“, - kalbėdamas su lrytas.lt teigė V. Jukna.
EP nariams jis pabrėžė, kad tik nuo jų bendro darbo ir tarpusavio supratimo priklausys rezultatai ir ar BŽŪP reforma bus tokia, kad ją puikiai suprastų ir įsisavintų Europos ūkininkai.
EP narys Jasmesas Nicholsonas esamą situaciją palygino su namo statybomis.
„Reikia dar daug nuveikti dėl BŽŪP reformos. Namo pamatai ir sienos, gal net ir stogas jau yra, bet dar liko padaryti daug smulkmenų, o daug svarbių dalykų slepiasi būtent detalėse“, - kalbėjo politikas.
Kitas EP narys įspėjo, kad pasiektame susitarimo tekste dar daug laužtinių skliaustų, tad juos naikinti teks būtent Lietuvai. Susitarti su EP ir Europos Komisija būtina kuo greičiau, kad 2014 m. sklandžiai būtų tęsiamas finansavimas ūkininkams ir įvairioms programoms.
Lietuvą gyrė latvis
EP narys iš Latvijos Alfreds Rubikis kolegoms gyrė, kad dar Sovietų Sąjungoje Lietuvos žemės ūkis buvo puikiai išvystytas, tačiau jis dar kartą priminė, kad šiuo metu Baltijos šalių žemdirbiams mokamos mažiausios visoje ES tiesioginės išmokos.
Ir nors pakeisti Vadovų tarybos sprendimo ministras neketina, jis teigė, kad ieškoma kitų būdų, kaip paremti mažas išmokas gaunančius Lietuvos ūkininkus.
„Savo ruožtu Taryboje esame sutarę dėl papildomų nacionalinių išmokų, kurios aktualios Lietuvai. Jos leis paremti įvairius sektorius, o ypač gyvulininkystę, kuri šiuo metu yra sąstingyje. Būtent papildomos išmokos leis skatinti tas sunkiau besivystančias arba į sąstingį papuolusias šakas“, - teigė V. Jukna.
Pristatydamas pirmininkavimo prioritetus, ministras nepraleido progos pabrėžti, kad Lietuva pavyzdingai taiko ir įgyvendina ES nuostatas ir reikalavimus, kuo kol kas negali pasigirti kitos ES narės.
Štai, EP narys iš Jungtinės Karalystės Johnas Stuartas Agnew kritikavo Rumuniją ir Bulgariją, iš kurių į kitas šalis patenka genetiškai modifikuotų sojų pupelių.
„Kitais metais mano šalis ketina šių šalių gyventojams atverti savo darbo rinkas. Manoma, kad iš Rumunijos ir Bulgarijos atvyks pusė milijono žmonių. Bet nenoriu tikėtis, kad atkeliaus ir pusė milijono genetiškai modifikuotų pupelių. Tikiuosi, to neleisite“, - nuogąstavo J. Agnew.
„Reikia pripažinti, kad genetiškai modifikuoti produktai naudojami ne tik vištų, bet ir kitų rūšių gyvūnų pašarui. Tad svarbu užtikrinti atsekamumą, kad vartotojai būtų teisingai informuoti.
Be to, reikėtų ieškoti alternatyvų genetiškai modifikuotai sojai. Gal tai galėtų būti atskirų dumblių rūšių auginimas?“ - EP komiteto nariams dėstė V. Jukna.
Nerimaujama ir dėl to, kad dar ne visos šalys taiko reikalavimą vištų dedeklių neauginti narvuose. V. Jukna pažadėjo dėti pastangas ir kartu dirbti su EK, kad reikalavimai dėl gyvūnų gerovės būtų įgyvendinti visoje ES.
