Nuo kitų metų eurą turėsianti Latvija žada atidžiai stebėti, kaip tai paveiks kainas. Estijos pavyzdys, kai kainos ūgtelėjo, latvius verčia nerimauti. Tačiau šalies valdžios atstovai ramūs – kelio atgal jau nėra.
Kai Europos Parlamente prisistatė Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė, Latvijos Finansų ministras Andris Vilkas įvairių šalių žurnalistams savo planšetiniame kompiuteryje demonstravo, kaip atrodys latviška euro moneta.
Latviai trečiadienį šventė dar vieną pergalę, nes europarlamentarai pritarė, kad šalis nuo kitų metų taptų 18-ąja euro zonos nare.
Finansų ministras įrodinėjo, kad Latvija verta tapti euro zonos nare ir žada tuo įtikinti savo šalies visuomenę, kuri nerimauja dėl galimo kainų augimo.
Lrytas.lt kalbino Latvijos finansų ministrą ne tik apie grėsmes Latvijai, bet ir pamokas Lietuvai.
- Euras latą pakeis jau kitais metais, nors tam nepritaria didesnė dalis gyventojų. Kaip žadate įtikinti visuomenę, jog euras šaliai atneš naudos?
- Žinoma, žmonės visada nerimauja, kai keičiama valiuta. Gyventojai nerimauja ir dėl to, kas vyksta euro zonoje, kaip tai gali paveikti ateityje mus. Yra manančių, kad gal Latvijai reikėjo palaukti.
Tačiau, laimei, Latvijos Seime nėra nė vienos partijos, pasisakančios prieš euro įvedimą. Dėl to sutariama vieningai.
Kokia bebūtų partija valdžioje, labai svarbu, kad ji laikytųsi drausmės. Biudžetas turi būti subalansuotas ir po to, kai įsivesime eurą. Jis jau dabar yra subalansuotas, o mokesčių surenkama daugiau nei planuota.
Siekiame, kad pusė Latvijos gyventojų palaikytų euro įvedimą. Žinoma, apie trečdalis žmonių visada pasisakys prieš bendros valiutos įvedimą. Kai kada žmonės nesupranta, kad mes jau iš esmės ir anksčiau buvome euro zonos nariai dėl griežtos finansinės politikos. Tik nebuvome taip apsaugoti. Euras ir yra tam, kad užkirstų bet kokias spekuliacijas dėl valiutos stabilumo.
Augame greičiausiai iš Baltijos šalių, padarėme daugiau nei kiti. Ekonomika auga, nedarbas mažėja. Todėl neabejoju, kad euras mums padės pritraukti daugiau investicijų.
- Eurų oponentai pateikia Estijos pavyzdį. Ten kainos ūgtelėjo šaliai prisijungus prie euro zonos. Nebijote panašaus scenarijaus?
- Mums svarbiausia – kainų stabilumas po to, kai jau turėsime eurą. Dėl to Latvijoje iš tiesų labiausiai nerimaujama. Kaip ir minėjote, artimų pavyzdžių yra. Estijoje įvedus eurą kainos ūgtelėjo. Taigi kitais metais Latvijoje reikės įdėmiai stebėti, kad kainos šalyje nesikeistų. Vyks tam tikras monitoringas.
Bet čia išskirčiau ir verslo kompanijų atsakomybę. Išlaikyti tą patį kainų lygį pasikeitus valiutai bus jų įvaizdžio dalis.
Žinoma, kainos augs natūraliai, nes auga ekonomika, vartojimas. Tačiau tai turi būti pamatuota.
Euras mums svarbus dėl verslo integracijos. Turime glaudžius ryšius su skandinavais, vokiečiais, tad euras verslui yra būtinas. Euras mūsų šaliai taps ekonomikos inkaru.
- Ką dabar galėtumėte patarti Lietuvai, kuri paskutinė Baltijos regione siekia įsivesti eurą?
- Svarbiausia, neišleisti daugiau nei surenkama. Turite fiskalinės politikos taisykles, tai jų ir laikykitės. Reikia padaryti tiek, kiek įmanoma, jei siekiate turėti eurą. Mes nesame kitokie, jūs nesate kitokie. Esame bendra rinka. Esu tikras, kad mes esame Beneliuksas Nr.2. Mes pritaikėme tam tikras priemones, kurio leido Latvijai atitikti Mastrichto kriterijus.
- Tačiau Latvija sumažinio PVM vienu procentu, o tai mūsų šalyje padaryti būtų sudetinga.
- PVM sumažinimas nebuvo svarbiausias veiksnys, padėjęs atitikti narystės sąlygas. Be to, PVM Latvijoje vienu metu buvo didžiausias Baltijos šalyse. Kainos mūsų šalyje taip pat buvo didesnės jei Estijoje ir Latvijoje, o tai tiesioginė grėsmė euro įvedimui.
Drabužiai ir kitos prekės Rygoje buvo brangesnės nei Taline ar Vilniuje. Suvaldyti kainas gali didesnė konkurencija, o Lietuva yra didžiausia Baltijos valstybė, taigi konkurencinė erdvė yra dar didesnė.
Esate netoli Lenkijos, kur maisto prekės pigesnės nei Lietuvoje. Tai irgi spaudžia Lietuvos gamintojus ir prekybininkus laikyti žemesnes kainas nei, pavyzdžiui, Latvijoje. Mums Lenkija yra tolimesnė.
Taigi konkurencija gali padėti suvaldyti kainų augimą. Svarbiausia, kad nebūtų dirbtinų priemonių sumažinti kainas. Nes tai yra neleistina.
Žinoma, kainų augimą gali paskatinti ir didėjantys atlyginimai. Tai irgi reikia turėti omenyje.
Šilumos, elektros kainos – irgi labai svarbu, nes jei brangtų komunalinės paslaugos, tai sukeltų bėdų atitikti euro narystės kriterijus. Tai jautriausias klausimas. Tačiau aš nemanau, kad maisto ar drabužių kainos gali sukelti tam tikrą infliacijos riziką.
Apskritai, mums labai svarbu, kad lietuviai, kaimynai, laikytųsi fiskalinės drausmės. Jeigu šalis pradėtų išlaidauti, būtų bloga naujiena visoms kaimynėms. Tai svarbiausias dalykas Lietuvai, siekiančiai įsivesti eurą.
