Lietuvos banko (LB) Ekonomikos ir finansinio stabilumo tarnybos direktorės Rūtos Rodzko teigimu, sunkiausia Lietuvai bus atitikti biudžeto deficito kriterijų. Tačiau ji pabrėžė, kad šis reikalavimas yra tik Lietuvos valdžios rankose, ir nors šiandien pastebimos problemos dėl pajamų surinkimo, jas galima išspręsti įgyvendinus planuojamą mokesčių reformą ir sutvarkius kai kurias valstybės išlaidas.
LB valdybos pirmininko Vito Vasiliausko manymu, Lietuvos galimybes įsivesti eurą iš esmės nulems 2014 m. biudžeto projektas, o R. Rodzko sakė, kad anksčiau grėsmingiausiai atrodęs infliacijos reikalavimas, remiantis šiandienos prognozėmis, bus įgyvendintas. Su ja nesutiko DNB vyriausioji ekonomistė Jekaterina Rojaka.
„Kalbant apie infliaciją, nesu optimistė“, – sakė ji. Šio kriterijaus įgyvendinimas priklauso ne tik nuo Lietuvos veiksmų, J. Rojaka jį vadina judančiu taikiniu.
Paklausta, ar Europos centrinio banko (ECB) priimami sprendimai turės įtakos mūsų galimybėms į jį pataikyti, ekonomistė atsiliepė skeptiškai.
Jos manymu, net jeigu ECB ryžtųsi imtis netradicinėmis vadinamų ekonomikos skatinimo priemonių, jos Lietuvą paliestų tik netiesiogiai, o ir mums palankios didesnės infliacijos kitose Europos Sąjungos (ES) šalyse greičiausiai nesukeltų.
Ar eurai tilps į lietuviškas pinigines?
Vis dėlto, jei aplinkybės susiklostys palankiai, kitų metų gegužę Lietuvai bus leista nuo 2015 m. sausio 1 d. oficialiai priimti naują valiutą. Norint, kad šis pokytis įvyktų sklandžiai, reikės panaudoti ne vieną ir ne dvi visuomenės informavimo ir skaidrumą garantuojančias priemones.
„European Business Network“ surengtoje konferencijoje apie euro įvedimo iššūkius Estijos ambasadorius Lietuvoje Toomas Kukkas pasidalijo savo šalies patirtimi 2011 m. keičiant valiutą.
Jis pasakojo, kad prieš euro įvedimą estai nerimavo dėl galimai nepalankaus valiutų kurso keičiant Estijos kronas į eurus, padidėsiančių kainų, kad neužteks grynųjų pinigų, taip pat dėl netinkamo meto stoti į euro zoną (tuomet vyko dar aršesnės diskusijos apie valiutos ateitį). Galų gale, estai savo valiutą laikė nacionalinio pasididžiavimo objektu.
Tačiau T. Kukkas šiandien euro įvedimą vadina sėkmės istorija ir džiaugiasi, kad visos estų baimės buvo nepagrįstos.
Siekiant, kad Estijoje euras kroną pakeistų sklandžiai, šalies valdžia ėmėsi konkrečių praktiškų priemonių: prekiautojai buvo įpareigoti savo prekių kainas skelbti ir eurais, ir kronomis, pradėtas teisingų kainų projektas, kurio metu sąžiningai kainas nustatantys verslai gaudavo ant langų arba durų klijuojamus lipdukus, įrodančius jų skaidrumą, dalintos „Tere, Euro“ (est. Labas, Eure) brošiūros ir specialiai valiutai keisti skirti kalkuliatoriai.
Viena įsimintiniausių euro įvedimo akimirkų Estijos ambasadorius įvardijo didesnių piniginių reklamas.
„Mūsų kronų monetos buvo labai smulkios, todėl daugeliui estų įvedant eurą teko pasikeisti ir pinigines“, – prisiminimais dalijosi T. Kukkas.
Jis sakė, kad nors anksčiau nemaža dalis estų skeptiškai vertino prisijungimą prie euro zonos, dabar jie mano, kad joje būti verta.
Ambasadorius euro zoną palygino su stalu, prie kurio yra priimami visą regioną veikiantys sprendimai, todėl geriau būti prie jo ir nors kažkiek tuos sprendimus paveikti, nei būti po juo ir gyventi pagal aukščiau esančių sąlygas.
T. Kukkas sakė, kad po euro įvedimo Estija tapo patrauklesnė užsienio investuotojams, pakilo estų pasitikėjimas savo šalies ekonomika, tapo patogiau keliauti, lengviau lyginti prekių kainas skirtingose euro zonos valstybėse, sumažėjo valiutų keitimo išlaidos.
Estas skatino ir Lietuvą dėti visas pastangas, kad 2015 m. įsivestume eurą: „Mes galvojame, kad esame labai skirtingi – trys Baltijos šalys, bet žiūrint iš Londono, atrodome, kaip viena šalis. Susiduriame su tomis pačiomis problemomis, iš pradžių – Sovietų Sąjunga, stojimas į NATO, ES, dabar – į euro zoną.“ Todėl Latvijai 2014 m. įsivedus eurą Lietuva atrodys dar labiau iškritusi iš šio bendro konteksto.
Lietuvos bankas planą turi
R. Rodzko sakė, kad jie svarbiausias su euro įvedimu susijusias datas savo kalendoriuose jau seniai pasižymėję.
Mūsų vertinimas prasidėjo balandžio 1 dieną, kitų metų gegužę sužinosime Europos Komisijos sprendimą, tada, 2014 m. liepos mėnesį jį patvirtinti turėtų Ekonomikos ir finansų reikalų taryba (ECOFIN), o nuo 2015 m. sausio 1 dienos Lietuvoje oficialiai galios euras.
LB atstovė sakė suprantanti, kad verslas apie pokyčius nori žinoti kuo anksčiau, deja, datos yra nustatytos ir jie patys nieko anksčiau apie ateitį pasakyti negali.
Centriniame banke jau ruošiami su euro įvedimo procesu susiję dokumentai. Dar šiais metais Seimas turėtų patvirtinti euro įvedimo planą, visuomenės informavimo ir komunikacijos strategiją. Po ECOFIN verdikto prireiks konkrečių veiksmų plano ir galų gale Seimui bus pateiktas euro įvedimo Lietuvoje įstatymas.
Kaip ir kitose eurą įsivedusiose valstybėse Lietuvoje planuojama kurį laiką naudoti abi valiutas. Prekyvietėse vienerius metus kainos bus pateikiamos ir litais, ir eurais, o Lietuvos bankas litus į eurus žada keisti net ir po tūkstančio metų.
