Socialdemokratas B. Bradauskas niekaip negali atsistebėti, kodėl didžiausi šalies bankai - SEB ir „Swedbank“ pernai į šalies biudžetą sumokėjo vos 3 tūkst. litų pelno mokesčio.
Taip atsitiko todėl, kad ankstesniais metais, kai prasidėjo krizė, bankai dirbo nuostolingai ir šiuos nuostolius jie perkėlė į ateinančius metus. Pasak Lietuvos banko vadovo Vito Vasiliausko, tai daryti leidžia šalies įstatymai.
Lietuvos banko duomenimis, 2009 m. šalies bankai patyrė 3,7 mlrd. Litų, o 2010 m. - 0,3 mlrd. Litų nuostolių. 2011 ir 2012 m. bankai jau dirbo pelningai, tačiau bendra pelnas siekė apie 1,8 mlrd. litų. Taigi bendras pastarųjų metų bankų veiklos rezultatas vis dar neigiamas.
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas B. Bradauskas skaičiuoja, kad šalies bankai vien iš paslaugų Lietuvos gyventojams pernai uždirbo 730 mln. litų pajamų. Tačiau Lietuvos biudžetui naudos iš to esą buvo nedaug.
Jam kelia susirūpinimą tariami Lietuvoje veikiančių skandinaviškų bankų sandoriai su motininiais bankais. B. Bradauskas įtaria, kad pinigai galėjo būti „išpumpuojami“ iš Lietuvos.
„Negalime taikstytis su tuo, kad pinigai iškeliauja iš valstybės. Gali atsitikti taip, kad greitai atsidursime prie tuščio lovio“, - trečiadienį komiteto posėdyje vykusioje diskusijoje baiminosi B. Bradauskas.
Pelną išvežą į užsienį?
Jis įtaria, kad Lietuvoje veikiantys bankai sąmoningai mažina savo pelnus brangiai skolindamiesi iš motininių bankų Skandinavijoje. Tuomet jie šias išlaidas nurodo kaip sąnaudas, kurios neapmokestinamos.
„Paskolų tarp motinų ir dukrų skaičius pastaruoju metu mažėja. Būtų neprotinga permesti pajamas į didesnių tarifų valstybes Švediją, Norvegiją ir kitas šalis. Mano galva, tokių dalykų nėra“, - spėjo V. Vasiliauskas.
Posėdyje dalyvavę komercinių bankų darbuotojai pasakyti, už kiek buvo skolinamasi iš motininių bankų, negalėjo. Esą paskolų buvo visokių. Dabar bankai gali pasiskolinti ir už 0 procentų, tuo tarpu senesnės prieš krizę paimtos paskolos buvo brangesnės.
Teigiama, kad šiuo metu šalyje veikiantys bankai iš užsienio skolinasi vis mažiau, o veikia naudodami iš vietinių indėlininkų surinktus pinigus.
Komiteto pirmininkas sako, kad bankininkų aiškinimai jį įtikino ne visiškai. B. Bradauskas tikisi, kad Valstybinė mokesčių inspekcija patikrins bankų veiklą ir tada paaiškės, ar jų mokami mokesčiai yra pagrįsti. „Ką mes čia mes esame visi durniai susirinkę“, - piktinosi B. Bradauskas.
Lietuvos komercinių bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas tikina, kad nepaisant menkų pelno mokesčių, pernai šalies bankai valstybei sumokėjo 600 mln. litų įvairių mokesčių. Jis tikina, kad ankstesniais metais bankų fiksuoti nuostoliai ir atidėjiniai yra pagrįsti, nes blogėjant ekonominei situacijai dalis klientų tapo nemokūs, prasidėjo bankrotai. Jis pabrėžia, kad galimybę atidėti nuostolius turi ne tik bankai, bet visos šalies įmonės.
Finansų viceministras Vytautas Galvonas sako, kad ministerija analizuoja situaciją kitose šalyse ir laukia Mokesčių inspekcijos vykdomo tyrimo pabaigos. Tuomet ministerija svarstys galimybę keisti įstatymus ir nuostolių atidėjimo tvarką.
Mokesčių inspektoriai šiuo metu tikrina du šalies bankus. Teigiama, kad jie priskiriami didžiųjų kategorijai.
Nesutaria dėl komisinių mokesčių
Nors bankininkai aiškina, kad Lietuvoje taikomi komisiniai mokesčiai už bankų paslaugas yra mažesni nei daugelyje Europos Sąjungos valstybių, B. Bradauskas žada kištis ir į šį reikalą. Socialdemokrato manymu, bankų komisiniai mokesčiai yra per dideli mažas pajamas gaunantiems žmonėms ir juos reikia ginti. Jis mano, kad mokesčiai galėtų sumažėti, jei Seimas pakeitęs įstatymus leistų kredito unijoms aktyviau konkuruoti su bankais.
Lietuvos banko vadovas V. Vasliauskas sako, kad kai kuriais atvejais bankų komisiniai mokesčiai yra per dideli, o kai kuriais – maži ir nepadengia jų sąnaudų.
„Grynieji pinigai bankams yra nuostolingi – faktas kaip blynas“, - pabrėžė centrinio banko vadovas .
